NATO šalių užsienio reikalų ministrai per susitikimą Briuselyje nepajėgė prieiti prie vienos nuomonės dėl Gruzijos ir Ukrainos prisijungimo prie Narystės veiksmų plano (NVP).
Konsultacijose dalyvavę diplomatai sako, kad šiam tarpiniam Ukrainos ir Gruzijos siekio prisijungti prie NATO žingsniui griežtai nepritarė kelios šalys, ypač – Vokietija ir Prancūzija.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernard`as Kouchneras (Bernaras Kušneras) susiejo šių dviejų buvusių SSRS respublikų narystės NATO klausimą su Rusijos ir Europos tarpusavio santykių raida.
„Mes manome, kad ES ir Rusijos santykiai itin svarbūs”, – sakė B.Kouchneras.
Prancūzija pirmininkaus Europos Sąjungoje (ES) nuo liepos, ir labiausiai Paryžiui rūpi energetinio saugumo, o ne karinio techninio bendradarbiavimo reikalai.
Tačiau taškas šiuo klausimus dar nepadėtas. „Mes tęsiame konsultacijas, – pareiškė JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice (Kondoliza Rais). – Sprendimas nebus priimtas iki NATO vadovų susitikimo balandį Budapešte”.
Prisijungimas prie NVP yra pirmasis žingsnis ilgame kelyje į galimą narystę Šiaurės Atlanto aljanse.
Kijevo ir Tbilisio prašymus leisti prisijungti prie NVP Aljanso nariai vertina nevienodai.
Dauguma buvusių socialistinės stovyklos šalių juos remia, bet kiti NATO nariai mėgina surasti būdų, kaip suteikti vilčių Ukrainai ir Gruzijai ir drauge nepaaštrinti santykių su Rusija.
Britanijos užsienio reikalų ministras Davidas Milibandas (Deividas Milibandas) pareiškė ketvirtadienį, jog „mes norime įsitikinti, kad pagalbos ranka ištiesta”.
Vašingtono pozicija, sprendžiant iš visko, kur kas lankstesnė.
„JAV visada principingai pareiškė, kad narystę NATO lemia šalies pasirengimo lygis. Vadinasi, kai šalis nepasirengusi viena ar kitai stadijai, NATO turi taikyti jai atvirų durų politiką”, – susitikimo išvakarėse sakė C.Rice, nepateikdama aiškaus atsakymo.