2006 metais 27-iose Europos Sąjungos (ES) narėse vidutinė moterų gyvenimo trukmė sudarė 80,9 metų, o vyrų – 74,6 metų. Moterų gyvenimo trukmė buvo ilgesnė nei vyrų visose ES šalyse.
Artėjant Tarptautinei moters dienai ES statistikos agentūra „Eurostat” paskelbė ataskaitą „Moterų ir vyrų gyvenimas Europoje”.
„Eurostat” duomenimis, ilgiausia moterų gyvenimo trukmė buvo Ispanijoje ir Prancūzijoje (po 84,4 metų), Italijoje (83,8 metų 2004 m.). Trumpiausia gyvenimo trukmė buvo Rumunijoje (76,2 metų) bei Bulgarijoje ir Latvijoje (76,3 metų).
Didžiausias skirtumas tarp moterų ir vyrų gyvenimo trukmės užfiksuotas Lietuvoje (11,7 metų), Estijoje (11,2 metų) ir Latvijoje (10,9 metų), o mažiausias – Kipre (3,6 metų), Didžiojoje Britanijoje (4 metai 2005 m.), Nyderlanduose ir Švedijoje (po 4,3 metų).
2006 metais pirmą kartą moterys ir vyrai ES tuokėsi vyresni nei 2000 metais. 2006 metais moterys ES pirmą kartą tekėjo vidutiniškai 28,1 metų amžiaus, o vyrai vedė 30,6 metų amžiaus. 2000 metais besituokiančių moterų ir vyrų amžiaus siekė atitinkamai 26,8 ir 29,4 metų.
Jauniausios nuotakos 2006 metais buvo Lietuvoje (25 metai), Rumunijoje (25,2 metų), Lenkijoje (25,4 metų), Bulgarijoje (25,7 metų) ir Latvijoje (25,9 proc.). Vyriausios nuotakos buvo Švedijoje (31,3 metų), Danijoje (30,7 metų), Prancūzijoje (29,5 metų) ir Suomijoje (29,3 metų).
2005 metais 27 ES narėse pirmojo vaiko moterys susilaukė sukakusios vidutiniškai 28,1 metų. 2000 metais šis amžiaus siekė 27,4 metų. Jauniausios mamos 2005 metais buvo Bulgarijoje (24,7 metų), Rumunijoje (24,8 metų), Lietuvoje (24,9 metų) ir Latvijoje (25 metų 2006 m.).
Vyriausios mamos 2005 metais buvo Didžiojoje Britanijoje (30 metų 2006 m.), Ispanijoje (29,3 metų 2006 m.), Vokietijoje (29,1 metų) ir Liuksemburge (29 metų).
Trečiąjį praėjusių metų ketvirtį 15-64 metų amžiaus moterų užimtumo lygis sudarė 58,8 proc., palyginti su 73,2 proc. siekusiu vyrų užimtumu. Didžiausias moterų užimtumas buvo Danijoje ir Švedijoje (po 73,3 proc.), ir Nyderlanduose (70,1 proc.), o mažiausias – Maltoje (37,5 proc.), Italijoje (46,9 proc.) ir Graikijoje (48,2 proc.).
Šių metų sausį moterų nedarbas ES sudarė 7,4 proc. Vyrų nedarbo lygis siekė 6,3 proc. Moterų nedarbo lygis svyravo buvo 3,2 proc. Nyderlanduose ir 3,5 proc. Vokietijoje (praėjusių metų gruodį) iki 12,6 proc. Graikijoje (trečiąjį praėjusių metų ketvirtį) ir Slovakijoje (12,4 proc.).
2005 metais daugiausia (69 proc.) moterų mokytojų dirbo pradinėse ir vidurinėse mokyklose. Tuo tarpu aukštosiose mokyklose dėstytojų moterų dalis sudarė tik 38 proc. Daugiau moterų nei vyrų pradinėse ir vidurinėse mokyklose dirbo visose ES valstybėse narėse. Latvijoje moterų mokytojų dalis pradinėse ir vidurinėse mokyklose sudarė 86 proc., Lietuvoje – 84 proc., o Bulgarijoje – 81 proc.
Aukštosiose mokyklose dėstė daugiau vyrų nei moterų visose ES valstybėse narėse, išskyrus Latviją, kur 58 proc. dėstytojų buvo moterys, ir Lietuvą (53 proc. moterų).
2006 metais ES šalyse trečdalį vadovaujančių pareigų ėjo moterys. Daugiau vadovaujančių vyrų nei moterų buvo visose ES šalyse. Daugiausia moterų vadovių buvo Lietuvoje (41 proc.), Prancūzijoje (39 proc.) ir Vengrijoje (37 proc.).
Praėjusiais metais ES narėse ketvirtadalį parlamento ir vyriausybės narių sudarė moterys. Daugiausia parlamento narių moterų buvo Švedijoje (47 proc.), Suomijoje (42 proc.), Nyderlanduose (39 proc.) ir Danijoje (37 proc.), o mažiausia – Maltoje (9 proc.), Vengrijoje ir Rumunijoje (po 11 proc.).
Daugiausia ministrių moterų buvo Suomijoje (60 proc.), Švedijoje (45 proc.) ir Ispanijoje (41 proc.). Rumunijos vyriausybėje visai nėra moterų, o Graikijoje ir Slovakijoje moterų ministrių dalis sudarė 6 proc.
Praėjusiais metais šiek tiek daugiau vyrų nei moterų (atitinkamai 53 ir 50 proc.) per praėjusius 12 mėnesių buvo kine. Tuo tarpu gerokai daugiau vyrų nei moterų (53 ir 29 proc.) apsilankė sporto rungtynėse. Daugiau moterų nei vyrų aplankė teatrą (34 ir 29 proc.) ir per praėjusius metus perskaitė bent vieną knygą (74 ir 67 proc.).