Austrija, Nyderlandai ir Estija gali būti drąsiai vadinamos Europos Sąjungos reformų didvyrėmis, nes joms pavyko paspartinti ekonomikos augimą ir pagerinti savo piliečių užimtumą. Užtat Graikija ir Italija ir toliau dalijasi nevykėlių statusu, rodo Londone įsikūrusio Europos reformų centro (ERC) atlikti tyrimai.
ERC nagrinėjo reformų poveikį ES šalių ekonomikai ir socialinei politikai, svarstė, ar valstybės narės yra pasirengusios įveikti pagrindines problemas – senėjančią darbo jėgą ir didėjančią konkurenciją su Azijos šalimis.
2005 metais ES lyderiai „palengvino” reformų tikslus. Tada Lisabonoje buvo numatyta įdarbinti daugiau moterų, jaunimo ir senyvo amžiaus žmonių, persvarstyti pensijų skyrimo ir sveikatos apsaugos tvarką. Valstybėms teko galvoti, ką daryti, kad žmonės dirbtų ilgiau ir našiau, taip pat sparčiau diegti šiuolaikines technologijas ir toliau skatinti ES vidaus rinkos liberalizavimą.
Dabar ERC išvardijo valstybes, kurioms pavyko tai padaryti, ir tas, kurios nevykdo sutartų reformų. Tikimasi, kad pateiktos išvados paragins siekti geresnių rezultatų.
Europos didvyriai
Kaip ir pernai, pirmaujančias pozicijas ES užima Danija ir Švedija. Tačiau ERC atkreipė dėmesį, kad Danijoje darbo našumas ir verslo investicijos padidėjo vos keliais procentais ir išlieka labai didelis jaunimo nedarbas. Švedijos vyriausybei tenka išlaikyti labai daug nedarbingų dėl ligos asmenų.
ERC ataskaitoje rašoma: „Nors Danija ir Švedija tebėra reitingų viršūnėje, jos toli gražu ne čempionės. Austrija ir Nyderlandai užima trečiąją ir ketvirtąją vietas, bet jas galima vadinti šių metų didvyrėmis. Prie jų priskiriame ir mūsų paskutinę didvyrę Estiją.”
Nyderlandai sulaukė pagyrimų už sugebėjimą puikiai derinti didelį darbo našumą ir žmonių užimtumą, o Austrija – už ryžtingą darbo rinkos ir verslo aplinkos gerinimą. Estijos darbo rinka surinko nemažai taškų, nes šalyje sparčiai kyla BVP, tenkantis vienam gyventojui, be to, plačiau naudojamasi šiuolaikinėmis technologijomis.
Europos nevykėliai
Nors Italija ir Graikija neatsidūrė reitingų apačioje, jos pelnė „nevykėlių” statusą.
ERC teigia: „Palyginti klestinti Italija turės pakeisti žaidimo taisykles, kad išvengtų dar didesnio nuosmukio ES”. 1997 metais Italija buvo turtingesnė už Prancūziją ir Didžiąją Britaniją, dabar – skurdesnė už jas abi, o BVP tenkantis vienam asmeniui – mažesnis nei Ispanijoje.” Tad Italija atsidūrė 23 vietoje, nes, ekspertų manymu, Romano Prodi vyriausybė nedrąsiai skatino konkurenciją, todėl šaliai nepavyko įgyvendinti net ribotų darbo rinkos reformų, kurias pradėjo buvusi Silvio Berlusconi vyriausybė.
Apie Graikiją atsiliepiama dar prasčiau. ERC teigimu, šalyje lėtai diegiamos naujos technologijos, o švietimo sistemos trūkumai reiškia, kad Graikija dar nepasirengusi greitai keistis.
Graikijos vyriausybė bene lėčiausiai iš visų ES šalių liberalizuoja gamybos rinką. Be to, valstybės reguliavimas labai trukdo verslui.
Ekspertų teigimu, Graikijai trūksta žmogiškojo kapitalo, todėl jai sunku klestėti pasaulyje, kuriame žinios lemia ekonomikos augimą. Jos darbo rinka tapo labai ribota, o darbo jėgos kompetencija – žema.
ERC daro išvadą: „Kitaip nei ES naujokės, Graikija turi labai daug laiko, kad pasinaudotų Lisabonos darbotvarke, bet ji iššvaistė beveik visas galimybes. Todėl ji, kaip ir Italija, yra 2008 metų „varžybų” nevykėlė.”
Paskutines reitingų eilutes taip pat užėmė Lenkija ir Malta. Vidutiniokės, tarp kurių atsidūrė ir Lietuva, eskpertų nesudomino.