Buvęs aplinkos ministras Arūnas Kundrotas savo ilgametę darbo patirtį naudos privačiame versle, nes valstybės aparatas nepajėgus pasipriešinti gamtos niokotojams. Tuo metu baiminamasi, kad valdžia jau kuria planus, leisiančius legalizuoti neteisėtas statybas nacionaliniuose parkuose.
Vakar premjero Gedimino Kirkilo vadovaujamas Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas kartu su naujuoju aplinkos ministru Artūru Paulausku, LŽ šaltinių teigimu, turėjo svarstyti, ar nereikėtų teismuose sudaryti taikos sutarčių dėl nelegalių statybų Kuršių nerijoje. Įdomiausia, kad į posėdį net nebuvo pakviesti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovai. Nutarus, kad padėtį reikėtų nagrinėti nuvykus į vietą, klausimas buvo atidėtas kitam posėdžiui.
Sausį traukdamasis iš aplinkos ministro pareigų A.Kundrotas tikėjosi, kad Aplinkos ministerijai pavyks sparčiau spręsti aplinkosaugos problemas. Šiuo metu jis svarsto planus įsidarbinti privačiame sektoriuje ir tikina, kad būsimoji veikla bus susijusi būtent su aplinkosauga.
„Bandau susigrąžinti buvusius ryšius su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis, verslo partneriais, tačiau galutinio sprendimo dar nesu padaręs, – vakar LŽ teigė A.Kundrotas. – Tačiau tikrai neketinu grįžti į valstybės tarnybą, nes nematau ten savo ateities.”
Paprašytas pakomentuoti pasigirdusias kalbas, kad naujasis aplinkos ministras A.Paulauskas ir premjeras G.Kirkilas esą rado receptą, leisiantį legalizuoti neteisėtas statybas Kuršių nerijoje, A.Kundrotas tikino nieko nežinąs apie tokius susitarimus. „Tačiau yra vienas svarbus aspektas – santykis tarp senojo ir naujojo Kuršių nerijos plano. Juose padėtis labai skirtinga, o tai kelia rimtų problemų”, – pripažino eksministras.
Anot jo, „buldozerinė” politika privalo būti vykdoma, tai numato įstatymai. „Kas kita – praktinis teisės aktų realizavimas. Visi žinome, kiek metų vyksta teismų maratonai, kaip yra vilkinamos procedūros”, – tvirtino A.Kundrotas.