Vyriausybės investicinė politika dėl Kauno regiono sukėlė didelį šio regiono verslo bendruomenės, priklausančios Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmams, susirūpinimą.
Rūmų nariai – 248 įmonės – kreipėsi į Ministrą Pirmininką Gediminą Kirkilą, prašydami nustatyti ir pašalinti priežastis valstybės vykdomosios valdžios aparate, dėl kurių žlugdomos investicijos į Kauno regioną.
Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) 2007-ųjų sausio 1 d. Lietuvoje sudarė 28773,8 mln. litų, iš jų Vilniaus apskrityje – 16134,5 mln. litų (56 proc.), Klaipėdoje – 2195,2 mln. litų (7,6 proc.), o Kauno apskrityje – 2445,5 mln. litų (8,5 proc.). Skaičiuojant vienam gyventojui vidutiniškai TUI Lietuvoje teko 8501 litas, Vilniaus apskrityje – 19033 litai (Vilniaus m. savivaldybėje – 28560 litų), Klaipėdos apskrityje – 5786 litai (Klaipėdos miesto savivaldybėje – 6994 litai). Tuo tarpu Kauno apskrityje vidutiniškai vienam gyventojui teko tik 3611 litų (Kauno miesto savivaldybėje – 4945 litai).
Kauno verslininkai skundžiasi, kad jų pozicija ne visada sulaukia palaikymo. Kauno regiono plėtros tarybos pernykštis sprendimas dėl Viešojo logistikos centro (VLC) išdėstymo vietos Karmėlavos (Kauno rajono) ir Išorų (Jonavos rajono) kadastrinėse vietovėse niekaip nesulaukia Vyriausybės pritarimo. Viešųjų logistikos centrų plėtros ir veiklos priežiūros nuolatinei komisijai buvo pristatytos schemos, nurodančios galimybes atvesti visas reikiamas centro veiklai užtikrinti susisiekimo ir inžinerines komunikacijas. Pateikti Aplinkos ministerijos ir Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės pritarimai dėl siūlomos teritorijos tinkamumo.
Nors Kauno apskrities, miesto ir rajono vadovai atsakė praktiškai į visus komisijos narių klausimus, komisija priėmė sprendimą, jog reikia atlikti papildomą šios vietos galimybių studiją, krovinių srautų analizę, išsiaiškinti, kiek kainuos privačios žemės išpirkimas, kaip bus planuojama infrastruktūra. Todėl peršasi išvada, kad Kauno VLC, palyginus su Vilniaus ir Klaipėdos VLC, keliami gerokai didesni reikalavimai. Kliūtys (papildomi reikalavimai) dėl galimybių gauti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą daromos ir statant Kauno sporto areną Nemuno saloje.
Pasak Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento Mečislovo Rondomansko, miesto universitetų, mokslo tiriamųjų centrų bei verslo sluoksnių pastangomis parengtos integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) „Santaka” ir „Nemunas” plėtros vizijos Lietuvos ir užsienio ekspertų buvo įvertintos didesne nei numatyta balų suma. Tačiau šių slėnių rengėjams dar pasiūlyta viziją tobulinti. Jie prilyginti tiems, kurių pateikti dokumentai nesurinko reikiamo balų skaičiaus.
Vadinasi, „Santakos” ir „Nemuno” slėnių programos bus pateiktos tvirtinti vėliau, dėl to vėluos ir 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos lėšų naudojimas šiems projektams įgyvendinti.
Tokia valstybės vardu vykdoma investicijų pritraukimo politika, anot Kauno regiono verslo bendruomenės, prieštarauja praėjusių metų pabaigoje Vyriausybės nutarimu patvirtintai Investicijų skatinimo 2008-2013 m. programai. O verslo bendruomenės nusivylimas investicine aplinka kuria ir palaiko nepalankų Kauno įvaizdį.