Norint eiti aukštas pareigas nepakanka kalbėti tik lietuviškai ir angliškai
Anglų kalbos užgožta rusų kalba Lietuvoje susigrąžina prarastas pozicijas. Be rusų kalbos savo darbo neįsivaizduoja nei bankų, nei transporto, nei aptarnavimo srityse dirbantys specialistai.
Darbdaviai kol kas nesunkiai randa rusiškai kalbėti mokančių darbuotojų, tačiau užsimena, kad ateityje gali tekti investuoti į rusų kalbos kursus ir mokyti jaunąją kartą.
Kalbant rusiškai – daugiau užsakymų
Logistikos kompanijoje dirbantis Tomas Grinius pripažino rusų kalbos niekada nevertinęs, todėl nei mokykloje, nei universitete šios kalbos nesimokęs. Tik įsidarbinęs jis susidūrė su būtinybe kalbėti rusiškai, tad vaikinui teko gerokai pasistengti, kol išmoko šios užsienio kalbos.
„Visada maniau, kad reikia mokėti anglų kalbą, tačiau pradėjęs dirbti krovinius į Rusiją gabenančioje įmonėje supratau, jog norint gauti geresnių ir stambesnių užsakymų privalu kalbėti rusiškai”, – teigė T.Grinius.
Nors verslo partneriai Rusijoje kuo puikiausiai kalba angliškai, jie tampa sukalbamesni bendraujant jų gimtąja kalba.
Pašnekovas patikino, kad susirasti rusų kalbos lektorių Lietuvoje gana sunku. „Ilgai ieškojau, kas galėtų man padėti išmokti rusų kalbos – ne tik todėl, kad tokių mokytojų mažai, bet ir todėl, kad jų valandos įkainiai net pranokdavo anglistų”, – paieškas prisiminė T.Grinius.
Investuotų į kalbos mokymą
Lietuvos vežėjų automobiliais asociacijos „Linava” viceprezidentas Jonas Grybauskas pripažino, kad nemokant rusiškai transporto ir logistikos įmonės darbo neįsivaizduoja.
Pasak jo, dirbant šioje srityje reikalinga ir anglų kalba, tačiau rusų kalbai teikiamas prioritetas. „Apie 70 proc. krovinių siuntų vežamos į Rusiją, likusi dalis – į kitas šalis, tad be šnekamosios rusų kalbos išsiversti neįmanoma”, – patikino J.Grybauskas. Jo teigimu, svarbiausia – kalbėti rusiškai. Nei skaityti, nei rašyti nebūtina, nes laiškai rusų kalba dažniausiai rašomi lotyniškomis raidėmis.
J.Grybauskas pabrėžė, kad lietuvių verslo ryšiai su Rusija kasmet tampa vis glaudesni, nes krovininių automobilių srautas į šią šalį kasmet auga. Rusų kalbos poreikis taip pat didėja, tad ateityje gali būti sunku rasti ir rusų, ir anglų kalbas mokančių darbuotojų.
Pašnekovas neabejoja, kad verslininkams teks investuoti į rusų kalbos kursus. „Iki šiol darbuotojams reikėjo samdyti anglų kalbos mokytojus. Netrukus teks investuoti į rusų kalbos kursus, – nusijuokė J.Grybauskas. – Prieš penkiolika metų niekas nebūtų pagalvojęs, kad ateis laikas, kai rusiškai nebemokėsime.”
Aptarnaujant anglų kalba svarbesnė
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Gintautas Rekašius patikino, kad dirbantiesiems aptarnavimo srityje pirmiausia būtina mokėti anglų kalbą. Vertinama, jei darbuotojas susikalba ir rusiškai, o kitų kalbų mokėjimas tėra pranašumas.
„Restoranų ir viešbučių kolektyvuose gausu darbuotojų, mokančių įvairių užsienio kalbų. Svarbiausia, kad visi mokėtų bent po vieną jų. Iškilus kalbos barjerui darbuotojai gelbsti vieni kitiems ir su klientu bendrauja tas, kuris geriau moka jo kalbą”, – sakė G.Rekašius.
Anot verslininko, jaunimas jau supranta, kad mokėti užsienio kalbų labai svarbu, todėl nemažai jų pradeda mokytis net kelių kalbų iš karto.
„Sulaukiame daug rusakalbių klientų, tad rusų kalba tapo vėl reikalinga. Jaunimas šios kalbos jau mokosi”, – sakė pašnekovas.
G.Rekašius patikino, kad geriausiai sekasi dirbti tiems viešbučiams ir restoranams, kurie paslaugas ir valgiaraščius skelbia bent keturiomis užsienio kalbomis.
Kolektyvinis susitarimas
Bankai, priimdami darbuotojus, iki šiol daugiausia dėmesio skiria lietuvių ir anglų kalboms. „Kaip ir visose įmonėse, dirbant banke svetimų kalbų mokėti labai svarbu, tačiau rinkdamiesi darbuotojus vertiname ir kitas jų žinias. Pirmiausia reikalaujame, kad jie puikiai kalbėtų lietuviškai ir angliškai, o jei moka daugiau kalbų, vertiname kaip pranašumą”, – paaiškino „Hansabanko” Skyrių tinklo departamento direktorė Odeta Čičkauskaitė.
Anot jos, kiekviename padalinyje su klientais dirbantys banko specialistai moka bent po vieną užsienio kalbą, todėl esant reikalui vienas kitam padeda: „Jei klientas rusakalbis, o specialistas šia kalba nebendrauja, į pagalbą atskuba kolega, kuris jam padeda susikalbėti.
Įdarbindami specialistus bankininkai kol kas nesusiduria su rusiškai kalbėti nemokančių darbuotojų stygiumi, tačiau pripažino, kad ateityje tai gali būti didelė problema. Anot jos, dabartinė jaunoji karta rusų kalbos apskritai nesimoko.
Į Lietuvą – mokytis rusų kalbos
Kalbų mokyklos „Eurolingvija” direktorė Liudmila Don pripažino, kad rusų kalbos kursai nėra labai populiarūs – jiems retai tepavyksta surinkti bent vieną šešių narių grupę. Tačiau, pasak pašnekovės, norinčiųjų mokytis rusų kalbos individualiai nuolat daugėja.
„Gana dažnai pas mus užsuka įvairių tarptautinių verslo kompanijų darbuotojai, pasiryžę išmokti rusų kalbą”, – sakė L.Don.
Į mokyklą vis dažniau kreipiasi verslininkų, besidominčių galimybėmis organizuoti rusų kalbos kursus savo darbuotojams.
Anglų kalbos lektorė L.Don prisiminė, kad į Lietuvą mokytis rusų kalbos atvyksta ir užsieniečių, dažniausiai iš Skandinavijos šalių.
„Teko mokyti suomių, danų, švedų, specialiai į Klaipėdą atvykusių mokytis rusų kalbos. Lietuvoje jiems ne tik pamokos pigesnės, bet ir žinias pavyksta greičiau perimti, nes aplink nemažai rusakalbių”, – paaiškino L.Don.
Pašnekovė tikino, kad užsieniečiai į Lietuvą atvykdavo kelioms savaitėms, per kurias kasdien po 5–6 valandas skirdavo rusų kalbos pamokoms. Mokantis rusų kalbos užsienyje viena akademinė valanda kainuoja mažiausiai 50 eurų, o Lietuvoje užsieniečiams tenka mokėti tik po 15 eurų. Lietuviams rusų kalbos pamoka kainuoja apie 25 litus.