Mažametę dukrą pametusi ir Virvytės vandenyse pražudžiusi girta motina neišvengs atsakomybės. Už nužudymą per neatsargų elgesį reikalaujama jai skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Atgailą alkoholiu malšinančią moterį naktimis lanko košmarai – dukrelė vis prašo paduoti jai mėgstamiausią žaisliuką.
Drąsutė Stancevičienė 2006 metų spalio 2-osios naktį su ketverių metukų dukrele Viktorija patraukė iš Viekšnių (Mažeikių rajonas) į Gyvolius, esančius už kelių kilometrų. Motinos nesustabdė nei tamsa, nei tai, kad mažametė per dieną pavargo ir net trumpam neprigulė pailsėti.
Protą aptemdė alkoholis
Į kelionę išsiruošusi D.Stancevičienė vos matė kelią, nes buvo nemažai išgėrusi. Tądien su dukrele ir sugyventiniu Andriumi Pargausku į Viekšnius ji suskubo „dėl kompanijos” – padėjo A.Pargauskui atiduoti į supirkimo punktą krienus. Užsuko vienur – išgėrė alaus, kitur – degtinės. Vėliau moteris tikino, kad kartu gėręs būsto šeimininkas sakė nieku gyvu neleisiąs netikėtiems svečiams pas jį nakvoti. Motina su keturmete dukrele patraukė namo.
Dar ir šiandien moteris dievagojasi, kad per visą gyvenimą nebuvo tiek prisigėrusi. Esą visuomet namus pasiekdavusi. Ji tikėjosi, jog ir tąsyk pavyks tai padaryti. „Jei būčiau žinojusi, kad neturėsiu kur nakvoti, būčiau net nėjusi į Viekšnius”, – per teismo posėdį sakė D.Stancevičienė.
Mažoji dukrelė, anot motinos, labai bijojo pati eiti per tiltus. Nerimas ją kankino ir tą nelemtąją naktį. Viktorija paprašė mamos paimti ją ant rankų. Lanko formos geležinės konstrukcijos tiltas per Virvytę buvo paskutinis mergytės gyvenime. Teismo posėdžiuose D.Stancevičienė aiškino nelabai atsimenanti, kaip ėjusi per šį tiltą. Esą veikiausiai pasiekusi jo galą pargriuvusi ir užmigusi.
Toliau viskas klostėsi tarsi baisiausias košmaras. D.Stancevičienė pasakojo, kad atsibudo lygiai trečią valandą nakties. Apsižiūrėjo aplink – Viktorijos nėra. Moteris pamanė, jog sugyventinis ir sugėrovas dviračiu parvežė mergaitę namo, nes netrukus turėjo grįžti tuo pačiu keliu. Tačiau namie D.Stancevičienė nerado nei sugyventinio, nei dukros. Vėliau paaiškėjo, kad vyriškis net nesugebėjo atvažiuoti iki tilto, mat „nulūžo” šalikelėje.
Šūkaudama moteris išbėgo į lauką ieškoti mergytės. Policininkai ir kitų tarnybų pareigūnai rado jos kūnelį tik po dviejų dienų. Pirmąją dieną net pusšimtis Mažeikių rajono policijos pareigūnų ir pasieniečių ieškojo Viktorijos pasitelkdami šunis. Vėliau į paieškas įsitraukė narai, vietos gyventojai, į orą buvo pakeltas sraigtasparnis „Colibri”.
Mažametės kūnelis rastas Virvytės upėje, už šimto metrų nuo tilto. Nustatyta, kad mergaitė galėjo įkristi į upę, kai ją nešusi motina pargriuvo. D.Stancevičienė prisiminė, jog atsibudo nuo šalčio, o jos pėdos mirko vandenyje.
Bylą teko atnaujinti
Ikiteisminį tyrimą pradėję pareigūnai iškėlė D.Stancevičienei baudžiamąją bylą dėl neatsargaus gyvybės atėmimo. Tačiau po kurio laiko ji buvo nutraukta. Tada prokuroras Žilvinas Gžymaila tvirtino, kad nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių motinos kaltę, o tyrėjams nepavyko nustatyti, kokiomis aplinkybėmis mažylė įkrito į upę.
D.Stancevičienės girtumas šioje byloje buvo nebaudžiamumo garantija – moteris tikino nieko neprisimenanti. Liudytojai taip pat mažai ką tegalėjo papasakoti. Kai visi galai buvo sumerkti į vandenį, dėmesį į bylą atkreipė institucijos iš Vilniaus ir, įsikišus vaiko teisių apsaugos kontrolierei Rimantei Šalaševičiūtei bei Generalinei prokuratūrai, atnaujino ją. D.Stancevičienei vėl buvo pareikšti kaltinimai dėl nužudymo per neatsargumą.
Per vakarykštį teismo posėdį nuskambėjo baigiamosios kalbos. Tas pats prokuroras Ž.Gžymaila už nusikaltimą pasiūlė D.Stancevičienei skirti realią 2 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams. Taip pat pasiūlyta įpareigoti moterį 80 valandų atidirbti senelių namuose ar kitose panašiose įstaigose. Jei teisėjas nuspręstų skirti tokią bausmę, kokios prašė prokuroras, D.Stancevičienė 3 metus be teismo žinios negalėtų keisti darbo ir išvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 dienoms. Moteris pateikė teismui pažymą, kad įsidarbino vienoje įmonėje, kuri užsiima vaistažolių rinkimu ir apdorojimu.
Braukė ašaras
Per paskutinį teismo posėdį liudijo senas A.Pargausko bičiulis viekšniškis Kęstutis Gerikas, pas kurį tą lemtingąjį vakarą girtuoklių šutvė su maža mergyte taip pat buvo užsukusi. Vyriškio teigimu, abu sugyventiniai tik atsigėrė vandens, paplepėjo ir išėjo: „Mergytei riešutų, saldainių pasiūliau.” Teisėjai paklausus, ar svečiai atėjo išgėrę, K.Gerikas tikino nieko įtartina nepastebėjęs. „Linksmi buvo”, – sakė jis.
D.Stancevičienė teisme liudijusiam K.Gerikui prieštaravo ir tvirtino, kad būtent jo namuose buvo „išlenktas” butelis degtinės. Tačiau liudytojas išsigynė: „Jei ir gėrėte, tai ne pas mane.” D.Stancevičienė visiškai pripažino savo kaltę ir teismo salėje ne kartą braukė ašaras. Teismas nuosprendį planuoja skelbti kovo 19 dieną. Už tokį nusikaltimą D.Stancevičienei gali būti skirta ir didesnė bausmė, nei siūlo prokuroras, – 4 metai laisvės atėmimo.
Įpročiai nepasikeitė
Pasibaigus teismo posėdžiui D.Stancevičienė keikė žiniasklaidos atstovus, kurie esą prirašė apie ją daug melo. Tačiau vėliau moteris nusiramino ir papasakojo apie savo kasdienybę. „Dažnai sapnuoju savo mergaitę. Vis prašo paduoti jos mėgstamiausią meškiuką ir sako, kad jai labai šalta”, – atviravo pašnekovė.
Moteris prisipažino, jog nesirodė žmonėms pusę metų, nes jaučia didžiulį skausmą ir gėdą dėl savo poelgio. D.Stancevičienė tokioms pat kaip ji patartų visai negerti arba niekada neturėti vaikų.
Moteris dar turi septyniolikmetę dukterį, kuri nuo trylikos metų savo noru gyvena su tėvu. Girtaujančia motina ir Viktorijos likimu susidomėta 2003-iaisiais, kai Vaiko teisių apsaugos tarnybą pasiekė gandai apie nesibaigiančius D.Stancevičienės lėbavimus. Tačiau tada mergytė buvo palikta jai.
Paklausta, ar dabar dažnai išgerianti, D.Stancevičienė tyliai burbtelėjo: „Kartais, nedaug.” Bet Viekšnių seniūnas Aldonis Eselinas įsitikinęs, kad jos gyvenimo būdas nepasikeitė nė per nago juodymą: „Moteris su savo sugyventiniu visiškai girti jau po tragedijos buvo atėję į seniūniją. Reikalavo skirti pinigų. Tada pasakiau jos sugyventiniui: „Turi rankas – užsidirbk.”
Seniūnas pasakojo, kad D.Stancevičienė dabar su sugyventiniu gyvena vienkiemyje. Abu dažnai girtuokliauja. A.Eselinas pabrėžė, jog šioje istorijoje likimas tarsi pasityčiojo iš žmonių sukurtos sistemos. Tais pačiais metais, dar prieš nutinkant tragedijai, vietinė Vaikų teisių apsaugos tarnyba ir seniūnija atskyrė vienos asocialios šeimos vaikus nuo nuolat girtaujančių tėvų.
„Įsikišo ta pati ponia R.Šalaševičiūtė ir sukritikavo mūsų sprendimą. Gal dėl to ir nuspręsta, kad mažajai Viktorijai bus geriau gyventi su geriančia motina nei atskirai nuo jos. Deja, įvyko tragedija, kurią galėjome tik nujausti, o ne užkirsti jai kelią”, – apgailestavo seniūnas A.Eselinas.
Tragiško likimo mažoji Viktorija palaidota naujose Viekšnių kapinaitėse. Amžinojo poilsio vietą dažniausiai prižiūri mergytės krikšto tėvai. Jie su D.Stancevičiene nebepalaiko jokių ryšių. Kapinių prižiūrėtojai motinos prie dukters kapo nėra pastebėję.