Seimo kontrolierė ragina paržiūrėti įstatymus, reglamentuojančius žemės su naudingosiomis iškasenomis grąžinimą. Skundų dėl tokios dėl žemės grąžinimo pastaruoju metu ypač padaugėjo.
Vilniaus apskrities teritorijoje, ypač Vilniaus ir Trakų rajonuose, naudingųjų iškasenų telkinių plotai užima gana didelius valstybinės žemės plotus, todėl mažėja ir piliečių galimybės susigrąžinti žemę.
Pretekstą susirūpinti galimais įstatymų pažeidimais sukėlė piliečių skundas, kad asmenims natūra negrąžinama Vilniaus apskrities Trakų rajone esanti žemė. Tiriant skundą buvo nustatyta, kad žemė pareiškėjams negrąžinama, nes ji yra priskirta valstybės išperkamai žemei – yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje.
Seimo kontrolierė Virginija Pilipavičienė atkreipė dėmesį į tai, kad pretendentų pageidaujama susigrąžinti 14 ha žemė patenka į beveik 313 ha teritoriją, kurioje yra išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Visas šis beveik 313 ha valstybinės žemės plotas, nors šiai veiklai valstybė yra išnuomavusi tik 21 ha žemės plotą, yra priskirtas valstybės išperkamos žemės kategorijai, vadinasi, natūra negrąžinamas.
„Esant grąžintinos žemės trūkumui, turėtų būti rimtai svarstomas tokių žemės plotų grąžinimo savininkams klausimas. Tuo labiau kad tokia žemė būtų grąžinama ribotam tiksliniam naudojimui, t. y. jos grąžinimas neužkirstų kelio eksploatuoti naudingąsias iškasenas, o iki tol ji būtų tinkama žemės ūkio veiklai vykdyti”, – teigia Seimo kontrolierė.
Pagal įstatymus žemė, esanti išžvalgytų naudingųjų iškasenų nenaudojamų telkinių teritorijose, turi būti grąžinta piliečiams ribotam tiksliniam naudojimui. Tuo atveju, jeigu žemė yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje, ji yra išperkama valstybės.
Seimo kontrolierė priėjo išvadą, kad prielaidos negrąžinti didelių naudingųjų išteklių gavybai nenaudojamų žemės plotų atsiranda dėl teisinio reglamentavimo, kadangi nenumatyta, kokios institucijos sprendimu yra tvirtinami valstybės išperkamos žemės plotai, taip pat tai, jog įstatyme nepateikta ir naudingųjų iškasenų naudojamo telkinio teritorijos sąvoka.
Seimo kontrolierės nuomone, valstybės išperkamų teritorijų, kuriose yra naudingųjų išteklių, žemės plotus turėtų tvirtinti Vyriausybė.
Seimo kontrolierė mano, kad privatiems juridiniams asmenims išduoti leidimai naudoti naudinguosius išteklius tam tikrais atvejais vertintini kaip komercinis interesas, nes didžioji dalis išgaunamų išteklių naudojami komerciniams tikslams. Teisinis reglamentavimas, kai valstybės išperkamai žemei yra priskiriama žemė, kurioje yra naudingųjų išteklių, tačiau ji naudojama komerciniams tikslams, taip pat, kai sudaromos prielaidos bei sąlygos valstybės išperkamai žemei priskirti ne tik tuos naudingųjų iškasenų plotus, kurie faktiškai naudojami naudingųjų iškasenų gavybai, bet ir jau išžvalgytus, tačiau faktiškai daug metų nenaudojamus žemės plotus, Seimo kontrolierės nuomone, kelia pagrįstų abejonių dėl tokio teisinio reglamentavimo atitikimo Konstitucijai.
Seimo kontrolierės manymu, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, kai leidžiama gamtinius išteklius komerciniais tikslais naudoti lengvatinėmis sąlygomis (privatūs asmenys, turintys atitinkamą kvalifikaciją ir išsilavinimą, bet neturintys jokių teisių į žemės sklypą, kurio ribose galimai yra gamtos ištekliai, ne konkurso tvarka gauna teisę žvalgyti, o vėliau ir naudoti išimtinei valstybės nuosavybei priklausantį turtą), galimai neatitinka Konstitucijos, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, Konkurencijos įstatymų, taip pat sudaro neskaidraus naudingųjų išteklių naudojimo prielaidas.
Seimo kontrolierė Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Konkurencijos tarybai rekomendavo įvertinti, ar įstatymų, reglamentuojančių naudingųjų iškasenų žvalgybą ir naudojimą, nuostatos neprieštarauja sąžiningos konkurencijos principams bei nesudaro sąlygų korupcijai.