Vilniuje ir Kaune pasirodys 30 metų pasaulį stulbinantis pianistas R.Claydermanas
Richardas Claydermanas pradėjo groti labai anksti. Kalbama, kad šešerių metų jis natas skaitė žymiai geriau negu savo gimtosios kalbos raides. Vos sulaukęs dvylikos R.Claydermanas buvo priimtas į konservatoriją.
Svaiginanti atlikėjo karjera prasidėjo 23-ejų, kai jis buvo pakviestas įrašyti žymųjį kūrinį „Ballade pour Adeline”.
Netrukus R.Claydermanas, laikomas populiariausiu instrumentinės muzikos atlikėju, atvyksta į Lietuvą su specialia programa, skirta moterims. Kovo 8-ąją pianistas koncertuos Kaune, o kovo 9-ąją – Vilniuje.
53 metų prancūzas, kurio tikrasis vardas Philippe‘as Pagès, žada įspūdingą romantikos dozę.
– Kas yra geriausia būnant Richardu Claydermanu?
– Vienas geriausių dalykų, kad galiu būti scenoje penkiuose pasaulio žemynuose.
– O kas blogiausia?
– Tiesą sakant, blogiausio dalyko nėra. Tik kartais norėčiau būti nepastebimas – kai žmonės trokšta su manimi pasikalbėti ar prašo autografų. Bet tai neatsiejama populiarumo dalis.
– Beveik kiekvienais metais surengiate 150–200 koncertų visame pasaulyje. Ar vis dar randate laiko savo asmeniniam gyvenimui?
– Po koncertų važiuoju namo kiek įmanoma greičiau, kad pamatyčiau savo žmoną ir sūnų. Žmona mane supranta ir niekada nesiskundžia, nes žino, kad aš labai mėgstu koncertuoti gyvai. Po išsiskyrimų mes visada susitinkame nepaprastai džiaugsmingai. Mėgstu praleisti laiką su savo šeima. Eiti pasivaikščioti į mišką ar paplūdimį, kai ten nėra labai daug žmonių. Mėgstu paimti sūnų iš mokyklos ar nuvežti jį į krepšinio treniruotę. Mėgstu eiti apsipirkti – daryti paprastus mielus dalykus. O labiausiai mėgstu mąstyti.
– Trys dalykai, kuriuos apie jus žino artimiausi žmonės.
– Mano pravardė yra Phiphi ir visi mano artimiausi žmonės mane taip vadina. Atidžiai renkuosi, ką valgyti, kad išlaikyčiau savo esamą svorį, bet kai pamatau apetitiškai atrodantį desertą – labai sunku atsispirti… Aš labai mėgstu pyragaičius! Kremtuosi, kad nesu gabus kalboms. Labai to norėčiau – tai man tikrai padėtų keliaujant.
– Kokios jūsų didžiausios silpnybės?
– Viena didžiausių – smulkmeniškumas. Aš mėgstu, kad daiktai tobulai derėtų, būtų sutvarkyti ir švarūs, bet kartais ši savybė prašosi žodžių „per daug”… Stengiuosi su tuo kovoti, bet nėra paprasta save pakeisti.
– Kada pirmą kartą supratote, kad norite būti pianistas? Ar tiesa, kad norėtumėte būti tenisininkas?
– Mano tėtis buvo muzikos pedagogas. Kai man sukako treji ar ketveri, pats nupėdinau prie pianino. Kadangi atrodžiau susidomėjęs, tėtis man parodė, kaip reikia groti. Netrukus pradėjau lankyti muzikos mokyklą, o vėliau konservatoriją. Kai man buvo 25-eri, pradėjau savo karjerą. Todėl galiu tvirtai pasakyti, kad muzika visada buvo dalis mano gyvenimo. Bet kai manęs paklausia, kuo būčiau, jei nebūčiau pianistas, atsakau, kad viena mano svajonių – būti teniso žaidėju. Tenisu pradėjau domėtis, kai man buvo 30 metų.
– Jūsų muzika – romantiška ir emocinga. Ar jūs save apibūdintumėte kaip jausmingą žmogų?
– Esu gana ramus, drovus ir uždaras. Nemėgstu vaikščioti į diskotekas, klubus ar barus. Man reikia ramios aplinkos, kad galėčiau pasikrauti savo grojimui. Aš nekalbu garsiai ir retai susierzinu.
– Gavote pravardę Romantikos princas. Su kuo jums asocijuojasi romantika?
– Kažin ar jūs žinote Romantikos princo istoriją… Ši pravardė gimė Niujorke prieš 25 metus. Tuomet grojau labdaringame koncerte, o šio koncerto prezidentė buvo ponia Nancy Reagan, buvusi pirmoji Amerikos ponia. Po koncerto ponia Reagan padėkojo ir pasakė: „Žinote, Richardai, jūs esate tikras romantikos princas.” Žurnalistai pradėjo cituoti šią frazę.
– Kaip jaučiatės, kai kritikai jūsų kūrybą ir atlikimo manierą pavadino lifto muzika?
– Bet juk tai yra tiesa – mano muzika dažnai skamba liftuose, prekybos centruose, lėktuvuose. Tai reiškia, kad tokia muzika atpalaiduoja ir yra antidepresinė. Tu gali jos klausytis ir tau ji netrukdo ką nors veikiant. Man pasakojo, kad daug vairuotojų, patekę į spūstį, klausosi mano kompaktinės plokštelės, kad galėtų nusiraminti ir atsipalaiduoti. Taip pat girdėjau istorijų, kad ne vienas kūdikis buvo pradėtas skambant mano muzikai. Tai yra šaunu, tai yra meilės muzika! Niekas manęs negalėtų pradžiuginti labiau.