Klaipėda imtų „Žemaitį“, jei valstybė duotų pinigų

Miesto vadovai bei muziejininkai sutarė, kad atiduoti fregatą „Žemaitis“ į metalo laužą būtų tikras nusikaltimas, tačiau kartu nusprendė, jog perimti laivą savo žinion ir rūpintis jo išlaikymu – per brangus malonumas.

„Vakarų ekspresas“ jau rašė, kad Klaipėdos savivaldybė gavo oficialų Krašto apsaugos ministerijos pasiūlymą perimti fregatą „Žemaitis“ ir paversti jį miestiečių bei jų svečių lankytina vieta.

Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko laiške rašoma, kad apie 70 metrų ilgio, per 10 metrų pločio laivas nuo šių metų karinėms užduotims vykdyti nebebus naudojamas, bei siūloma atitarnavusioje fregatoje įkurdinti ekspoziciją, supažindinančią su Lietuvos kariuomenės istorija.

Pasak vakarykščio pasitarimo dalyvių, tai išties įdomus pasiūlymas. Nors laivas nėra labai senas bei kuo nors ypatingas, jo buvimas sustiprintų Klaipėdos, kaip jūrinio miesto, įvaizdį. Taip pat jį būtų galima naudoti jūrų skautams, kadetams mokyti bei įvairioms konferencijoms rengti.

Tačiau tam, kad šis sumanymas taptų realybe, sakė mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė, būtina išspręsti keletą problemų, iš kurių svarbiausia – finansavimo.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė teigė taip pat gavusi Valstybės turto fondo pasiūlymą perimti fregatą už vieną litą, bet jo atsisakė. Motyvas – muziejus neturi lėšų tokiam laivui prižiūrėti bei išlaikyti. Preliminariais apskaičiavimais, per metus tam reikėtų apie 0,5 mln. litų. Einamasis remontas išlaidas padidintų dar apie 150 tūkst. litų.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus Jono Genio įsitikinimu, būtų logiška, kad fregata taptų vienu iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinių, o lėšų jam prižiūrėti bei išlaikyti skirtų valstybė.

Savivaldybės indėlis būtų skirti jam vietą švartuotis, taip pat pasirūpinti reikiama infrastruktūra bei apsauga.

Visa tai ketinama išdėstyti krašto apsaugos ministrui, ir jei toks variantas jam būtų priimtinas, miestas imtųsi ieškoti fregatai tinkamos vietos.

Tai nebūtų tokia paprasta užduotis. Mariose laivą pernelyg suptų, piliavietėje jis netilptų, o Danėje gali trukdyti čia plaukiojantiems mažiesiems laiveliams.

Jei būtų nutarta priimti Krašto apsaugos ministerijos pasiūlymą, vietos fregatai švartuoti paieškoms tektų pasitelkti ne tik Savivaldybės specialistus, bet ir uostininkus

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.