Dėl emigracijos ypač nukentėjo apsaugos paslaugas teikiančios bendrovės – jų darbuotojai per metus pasikeičia 100 procentų. O naujokų nepatyrimas įmonei gali kainuoti ir pinigų, ir reputaciją.
Anot apsaugos tarnybų vadovų, norinčiųjų dirbti apsaugininkais nemažėja, tačiau ilgiau čia išlieka tik ištvermingiausi. Pagrindinė problema – daugelis jaunų žmonių ateina pabandyti šio darbo neįvertindami savo charakterio ir netinkamai suvokdami veiklos pobūdį. O dėl darbo jėgos stygiaus žmonės į apsaugos tarnybas priimami nekeliant jiems ypatingų reikalavimų.
Todėl šiame darbe vyksta itin didelė apsaugininkų migracija. Apie juos visuomenėje vyrauja kelios skirtingos nuomonės. Vieniems apsaugos darbuotojai vis dar kelia pasitikėjimą, kiti jų jau bijo dėl nesugebėjimo adekvačiai spręsti konfliktinių situacijų, treti mano, kad apsaugininkų darbo specifika pernelyg įžūli. Daug kas tiesiog nepasitiki jų teikiamų paslaugų kokybe. Priežastys – per silpna šių darbuotojų fizinė išvaizda, kūdikiškas veidas.
Darbas apsaugos tarnyboje – jau ne pasididžiavimas, o galimybė užsidirbti studentams, prisidėti prie algos kitur dirbantiems asmenims ir pajamų šaltinis niekur kitur įsidarbinti negalintiems žmonėms.
Sezoninis darbas
Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas Olegas Sitnikovas LŽ sakė, kad apsaugininkų darbas jau tapo sezoninis. „Kai žiemą statybose nėra darbo, dauguma statybininkų „sulenda peržiemoti” į apsaugą. Kita grupė apsaugos darbuotojų – žmonės, norintys papildomai užsidirbti. Apsaugininkais taip pat dirba studentai, nes jiems tai labai patogu. Vis dažniau šį darbą renkasi moterys ir vyresnio amžiaus vyrai”, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, išklausę specialius kursus žmonės gauna apsaugos darbuotojo pažymėjimus ir tampa visų apsaugos sričių specialistais. O taip neturėtų būti. Šiuo metu Lietuvoje, anot pašnekovo, apsaugos darbo sistema nėra tobula, ją reikia keisti, pritaikyti kitų šalių patirtį.
„Jau susitarėme su Didžiosios Britanijos saugos tarnybų vadovais, kad jie mums duos savo programą. Pažiūrėsime, kaip britai sprendžia šias problemas. Pas mus – baigei kursus, ir gali būti tiek sargu, tiek aukščiausio lygio asmens sargybiniu. Užsienyje yra kitaip: ten žmogus, išklausęs sargo kursus, gali visą gyvenimą juo ir dirbti, saugoti asmenį jam niekas ir nepatikės. Jeigu jis nori, pats mokosi, investuoja į tai, pasiekia aukštesnį lygį ir daugiau uždirba. Yra motyvacija kilti karjeros laiptais net ir tokioje darbo srityje kaip apsauga”, – aiškino O.Sitnikovas.
Anot jo, į tolesnę apsaugininkų kvalifikaciją turėtų investuoti ir pačios apsaugos tarnybos, tačiau taip nėra dėl vienintelės priežasties – apsaugos paslaugų pirkėjams labiausiai rūpi jų pigumas, o investuojant į paslaugų kokybę padidėtų ir kaina. Kol patys užsakovai nereikalauja, tol apsaugos bendrovės papildomų finansų apsaugininkų kvalifikacijai kelti ir neskiria, nes aišku, kad darbuotojas gal nepraėjus nė metams paliks tarnybą.
Maža alga nemotyvuoja
Anot UAB „Apsaugos komanda” generalinio direktoriaus Juliaus Adomaičio, tiek privatiems, tiek verslo klientams renkantis apsaugos tarnybas šiuo metu galioja vienintelis kriterijus – pinigai. „Kur kas labiau atsižvelgiama į paslaugos kainą, o ne į jos kokybę ar net apsaugos tarnybos vardą. Taip vaikantis mažesnės kainos patenkama į ne idealiai teikiamų paslaugų gniaužtus”, – LŽ tvirtino J.Adomaitis.
Bendrovės vadovui labiausiai nerimą kelia sąmyšis darbo rinkoje, nes įmonėje sukaupta statistika rodo, kad praėjusiais metais darbuotojai pasikeitė beveik 100 procentų. „Ir taip yra visose apsaugos tarnybose. Žiūrint atidžiau matyti, jog 90 proc. migravusių žmonių dirbo tik iki 3 mėnesių”, – teigė jis.
Pasak O.Sitnikovo, apsaugininkai uždirba tik 900-1500 litų per mėnesį, ir tai pagrindinė priežastis, kodėl vyrai tokiame darbe ilgiau neužsibūna.
Pirmenybė – santūriems
„Labai svarbi apsaugos darbuotojo savybė – santūrumas. Pirmas dalykas, kurį apsaugininkas turi įsisąmoninti, yra tai, kad jis privalo ieškoti galimybių neutralizuoti konfliktą nenaudodamas jėgos. Tam reikalingas santūrumas, nes karštakošis peštukas pirma šoka mosuoti kumščiais, o tik paskui aiškintis. Didelę dalį apsaugininkų mokymų užima psichologinis jų parengimas. Jei matome, jog žmogus konfliktiškas ir nedaro išvadų, negalime leisti, kad mūsų įmonė taptų kumščių mankštos poligonu”, – pasakojo J.Adomaitis.
Skiriant apsaugininkui darbo vietą, anot pašnekovo, stengiamasi atsižvelgti į jo charakterio savybes, temperamentą. „Daug rečiau tapti apsaugos darbuotojomis apsisprendžia moterys. Joms taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir vyrams. Moterų santykis, lyginant su vyrų, panašus kaip armijoje ar policijoje, siekia 5-6 proc. visų darbuotojų. Tai susiję ir su režimu, nes tenka dirbti naktimis. O moterys vis dėlto labiau yra namų sergėtojos, be to, jos ne visada linkusios veltis į aršius konfliktus. Dažniau dirba ten, kur reikia prižiūrėti, o ne tramdyti”, – sakė jis.
Apsaugos darbuotojų asociacijos prezidentas O.Sitnikovas mano, kad apsaugininkės moters ir apsaugininko vyro kompleksinis darbas galėtų išgelbėti dabartinę situaciją, o taikant užsienio šalių patirtį ir motyvuojant žmones, apsaugos darbo sistema šalyje greitai atsitiestų.