Administraciniai teismai Lietuvoje – tai valstybė valstybėje. Todėl administracinių teismų teisėjai net trejus metus galėjo atsisakinėti iš Molėtų prokurorų priimti pareiškimą, ginantį Baltųjų Lakajų pakrantę nuo privačių interesų. Nors teisėjai skelbė, esą prokurorai praleido terminą prašymui paduoti, žurnalistai atsekė, kad žemę ežero pakrantėje susigrąžino aukštas pareigas einančios teisėjos Sigitos Rudėnaitės pusbroliai ir pusseserės, o bylą nagrinėjo jos buvusi bendrakursė.
„Taip, S.Rudėnaitė universitete buvo mano kurso draugė, bet tik dabar iš jūsų sužinojau, kad nagrinėjau jos giminaičiams svarbų prokuratūros pareiškimą”, – LŽ žurnalistė išgirdo iš Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjos Vaivos Savickienės, kuri prieš trejus metus atsisakė priimti Molėtų rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą, paduotą ginant viešąjį interesą.
Molėtų prokuratūra trejus metus kovojo, kad šis teisėjos sprendimas būtų panaikintas. Į teismą prokuratūra kreipėsi gindama viešuosius Baltųjų Lakajų paplūdimius, kurie neteisėtai atiteko privatiems asmenims. Siekiama panaikinti Utenos apskrities viršininko 2003 metų sprendimą, kuriuo jis atkūrė nuosavybės teises paveldėtojams Baltųjų Lakajų ežero pakrantėje Labanoro girioje.
Visuomenės interesai buvo svetimi ne tik Panevėžio, bet ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjams. Šis teismas, kurio sprendimai galutiniai ir neskundžiami, 2005 metais atmetė Molėtų prokuratūros skundą dėl panevėžiečių priimto sprendimo ir dar kartą pripažino, jog prokurorai neva praleido terminą.
S.Rudėnaitė, kurios artimi giminaičiai suinteresuoti bylos baigtimi, o labiausiai tuo, kad ji apskritai nebūtų nagrinėjama, tada jau antrus metus dirbo teisėja LVAT. Bylą nagrinėjo jos naujieji kolegos.
Terminas nepraleistas
„Termino nebuvome praleidę, – piktinosi neseniai telefonu pakalbinta Molėtų prokurorė Sigita Boratinskienė. – Po ilgų klajonių teismai sutiko su mūsų nuomone ir priėmė pareiškimą nagrinėti. Vienas posėdis jau įvyko. Vasario 22-ąją byla turėjo būti nagrinėjama toliau.”
Molėtų prokuratūros pareiškimas, reikalaujantis panaikinti apskrities viršininko sprendimą, buvo ir tebėra vienintelė galimybė išsaugoti viešą paplūdimį prie Baltųjų Lakajų. Prie šio didelio ežero likusios tik penkios rekreacinės vietos, o norinčiųjų vasarą pailsėti gamtos prieglobstyje – tūkstančiai.
Apskrities viršininko sprendimu vieną iš rekreacinių vietų sumažinus iki 5 arų, didžioji paplūdimio dalis atiteko Antano Rudėno palikuonims ir jų vaikams, tarp jų ir Petrui Sakalauskui, kuris visą gyvenimą gyvena nuošaliame kaimelyje Labanoro girioje. Ant kalvos stovinčią P.Sakalausko sodybą skalauja kitas gražus ežeras, tad atkūręs senelio žemę jis gali džiaugtis giminės nuosavybe nuo ežero iki ežero.
P.Sakalauskas metaliniais kuoleliais ir vartais atitvėrė nuo kelio dalį pakrantės, kad prie jos nepatektų su nameliais atvykę poilsiautojai. Tik sumokėjusieji P.Sakalauskui, kuris Labanoro girioje atstovauja ir Vilniuje įsikūrusiems įtakingiems giminaičiams, gali ramiai įsikurti šioje Baltųjų Lakajų pakrantėje.
Molėtų prokuratūra gavo iš Pastovėlio kaimo gyventojo Vido Juknevičiaus informacijos, kad žemė A.Rudėno palikuonims sugrąžinta pažeidus įstatymus: jie atgavo daugiau, nei turėjo protėviai. A.Rudėno giminaičiams atiduota dalis tarpukariu čia buvusio valstybinio miško ir pakrantės. Prokurorai kreipėsi į įvairias institucijas, kad išsiaiškintų, ar žemė tikrai sugrąžinta neteisėtai.
Štai šie prokuratūros užklausimai, kurie bet kokiu kitu atveju vertinami kaip tiesioginė prokurorų pareiga, Panevėžio, o vėliau ir Vyriausiojo administracinio teismo buvo pripažinti laiko vilkinimu ir įskaičiuoti į vieno mėnesio terminą, skirtą prašymui paduoti.
„Nebuvo jokio pagrindo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą ir beveik keturis mėnesius laukti šios institucijos atsakymo, – 2005 metais nusprendė LVAT. – Prokuroro užklausime Nacionalinei žemės tarnybai iš esmės buvo suformuluoti teisės klausimai, kuriuos galėjo išsiaiškinti ir pats prokuroras. Taigi specialisto išvados visai nereikėjo. Į teismą buvo galima kreiptis keliais mėnesiais anksčiau, nei tai padaryta.”
Arogantiškas teisėjų nutarimas, kuriame jie nurodo prokurorams, kaip derėtų dirbti, buvo galutinis, neskundžiamas. Ir patogus Rudėnų giminei. Mat priėmus prokurorų pareiškimą tektų priimti ir, teisėjų akimis, neva nebūtiną Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kurioje aiškiai pasakyta, kad žemė A.Rudėno palikuonims sugrąžinta padarius nemažai pažeidimų.
Ši nutartis tikriausiai ir būtų likusi paskutinė bei neskundžiama, jei apie neteisėtai privatizuotą Baltųjų Lakajų pakrantę nebūtų pradėję rašyti žurnalistai, o teisėjų sprendimu nebūtų susidomėjusi Seimo Antikorupcinė komisija.
Istorija nutyli, ar daužė kumščiu į stalą LVAT pirmininkas V.Valančius, perskaitęs šio teismo 2005 metais priimtą arogantišką nutartį. Tačiau kilus skandalui jis pasiūlė kolegoms pasitaisyti. V.Valančius 2006-ųjų spalį pateikė siūlymą įvertinti, ar yra pagrindo atnaujinti šios administracinės bylos procesą, mat jos nutartis skiriasi nuo susiformavusios teismų praktikos.
2007 metų kovą kitos sudėties LVAT teisėjų kolegija nusprendė, kad Panevėžio teismas privalo priimti prokuratūros prašymą, nes „prokuroras turi teisę prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos”. Panevėžio teisėjos V.Savickienės 2005 metų kovo 21 dienos nutartis, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą nepareikalavus ir neįvertinus visų objektyvių įrodymų, buvo pripažinta neteisėta ir nepagrįsta.
Nepageidautina išvada
Nacionalinės žemės tarnybos specialisto išvadoje nurodoma, jog atkuriant nuosavybės teises P.Sakalauskui, Eduardui Rudėnui ir Cicilijai Marcinkėnienei pažeisti kai kurie Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos reikalavimai. Trims palikuonims grąžinta 3,5 ha žemės daugiau, nei valdė jų senelis. Nerasta neginčytinų įrodymų, kad A.Rudėnui būtų priklausiusi dalis Baltųjų Lakajų pakrantės.
Teismui praėjusių metų pabaigoje pradėjus nagrinėti šią bylą, joje kaip tretieji asmenys dalyvauja ir visuomenės interesą gina Labanoro regioninio parko direkcija bei Valstybės saugomų teritorijų tarnyba. „Prieš keletą metų miręs tuometis parko vadovas Kęstutis Jakštas dar prieš privatizavimą nusiuntė apskrities viršininkui penkis raštus, kuriuose prašė palikti Baltųjų Lakajų pakrantę rekreacinėms reikmėms, – stovėdamas ežero pakrantėje ant mažyčio visuomenei likusio lopinėlio kalbėjo parko vyr. kraštotvarkininkas Žydrius Mukulys. – Juk ši vieta, kur susilieja Baltieji ir Juodieji Lakajai, ypatinga – nuostabiai graži, krantai nuolaidūs, smėlėti. Tokių gerų pakrančių aplink ežerą nedaug. Kitur jos pelkėtos arba sunkiai prieinamos.”
Kaimynų ginčas
Artimiausias P.Sakalausko kaimynas V.Juknevičius akylai sekė, kaip šiam pasiseks susigrąžinti senelio žemę. „Negi manote, kad matininkas be kyšio, nieko negavęs, ėmė ir atmatavo trim hektarais didesnį sklypą, nei turėjo A.Rudėnas? – tiesiai rėžė V.Juknevičius. – Ir dar gabalą ežero pakrantės? O teisėją S.Rudėnaitę labai gerai pažįstu, prižiūrėjau jos motiną, kol ši buvo gyva. Kalbėjau su S.Rudėnaite dėl jos pusbroliams ir pusseserėms sugrąžintos žemės – teisėja žinojo, kad ten ne viskas švaru.”
„Mes tą žemę susigrąžinome natūra, atsiėmėme ten, kur gyveno tėvai ir patys gyvename. Mes ne atėjūnai, svetimo neprašome”, – kalbėdamas su žurnaliste piktinosi P.Sakalauskas.
Kolegos
Apie A.Rudėno palikuonių bylas administraciniuose teismuose, kuriuose tuo metu dirbo teisėja S.Rudėnaitė, apie sprendimus, prasilenkiančius su teismų praktika, buvo informuota ir Nacionalinė teismų administracija. Tačiau tai nesutrukdė iš Labanoro girios kilusiai teisininkei sparčiai kilti karjeros laiptais. 2008 metų pradžioje, kai jau buvo žinoma, kad Panevėžio ir Vyriausiasis administraciniai teismai priėmė neteisėtas nutartis teisėjos giminaičiams svarbioje byloje, prezidentas Valdas Adamkus pasirinko S.Rudėnaitę į Aukščiausiojo Teismo teisėjus.
Prieš pradedant jai eiti naujas pareigas išaiškėjo, kad vienoje teisėjos nagrinėtoje byloje buvo parašytos dvi visiškai skirtingos nutartys: vienoje prašymas tenkinamas, kitoje – atmetamas. Viena nutartis paskelbta teisme, kita – internete.
LVAT teigia, jog tai įvyko dėl teisėjos padėjėjos Eglės Rimaitienės klaidos. Jai už tarnybinį nusižengimą skirta pastaba. S.Rudėnaitė nuobaudos negavo – tuo metu ji jau dirbo Aukščiausiajame Teisme.