Mino: „Tuoktis turi du geri draugai“

Pastaruosius dvejus metus dainų autorius ir atlikėjas Mindaugas Mickevičius – Mino gyvena tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Panašiai tiek pat laiko kalbama ir apie jo romantišką ryšį su klaipėdiete šokėja Tina. Intriga ir savireklamos triukas?..

Pats Mino tvirtina, kad Klaipėdoje nuomojasi butą ir gyvena vienas, o uostamiestyje dažnai lankosi dėl to, kad repetuoja su Tinos grupe. Draugystės su šokėja jis neneigia, bet ir mylimąja viešai nevadina.

Pokalbio Mino pasiūlo susitikti Klaipėdos centre. Rytą. Susitinkame. „Čia aš gyvenu“, – į vieną iš namų parodo dainininkas. O šalia to namo stovi ryškiomis raidėmis išmargintas automobilis su užrašu: „Tina Dance“.

Dar neseniai žmonės kalbėjo, kad su Vilija tuoksitės, o dabar kalba, kad su Tina…

Taip. Tie gandai sklinda nuo mano pasirodymo realybės šou „Kelias į žvaigždes“. Užteko su Vilija padainuoti meilės dainą kartu, ir visi ėmė ūžti, kad mes „ženysimės“. Todėl, kad dainavome aistringai, iš širdies.

Bet nėra dūmų be ugnies…

Žinoma! Dabar mus su Tina žmonės mato kartu. Mes ir repetuojame, ir laiką leidžiame, ir į svečius vaikštome kartu. O ką dar apie mus girdėjote? Kad bučiuojamės ar mylimės?

Kad gyvenate kartu.

Nieko negali žinoti, kas bus ateity. Gal šoksim ir prisišoksim.

Dar neprisišokote?

Kai jau kas nors rimta įvyks – pasakysiu. O kol kas dar niekas neaišku. Įsivaizduokite, visiems dabar pasigirsiu, kad gražiausia Lietuvos moteris bus mano…

Tina turi kitą vaikiną. O tu juos skiri.

O! Tokios informacijos neturiu.

Išgąsdinau?

Taip. Gal tikrai turi? Aš žinau, kad ji rimtai draugavo su vaikinu, bet tai buvo prieš dvejus metus. O prieš kokius trejus ir aš labai rimtai draugavau. Vos ne vedybų link viskas ėjo.

Su Vilija?

Viena Lietuvos dalis mano, kad mes pora su Vilija. Kita -kad su Tina. Likusieji įsitikinę, kad aš gėjus. Taip ir parašyk. Mino gyvena su Vilija, myli Tiną, bet iš tikrųjų yra gėjus.

Kodėl taip slapukauji?

Esu rimtas vyras. Būtent todėl dabar konkrečių pareiškimų negaliu iškloti. Kai bus aiškus Tinos pasisakymas, tada. Mes dar nenusprendėme, kokie tie mūsų santykiai. Kol nėra tikrumo, negaliu svaidytis žodžiais. Juo labiau kad mes iš to reklamos nedarome.

Sausį pasirodė tavo naujas albumas. Ir staiga atsirado mylimoji… Įprastas scenarijus.

Mes to nedarome.

Kodėl Tinos mašina prie tavo namų stovi?

Ruošiamės išvykti koncertuoti į Vilnių.

O ta lova, kurią Tinai dovanojai Valentino dienos proga, irgi ne reklaminis triukas?

Man buvo smagu jai taip linksmai atsidėkoti už mūsų draugystę. Tai buvo pokštas. Siurprizas. Ji man surengė Klaipėdoje puikų mano naujo albumo „Bravo“ pristatymą, tad turėjau jai kaip nors atkeršyti už tokią malonią staigmeną, – šypsosi.

Dabar visi galvos, kad toje lovoje pats miegosi.

Na, jei ji mane priims, tikrai neprieštarausiu.

Esi įsimylėjęs?

Taip, ji mane žavi. Ji turi labai gerą ir dosnią širdį. Tai net pavojinga, nes tos didelės širdies jai užtenka viskam – ir draugams, ir priešams. Pastebiu, kad ja net artimi žmonės naudojasi. O kita vertus – ji tokia gražuolė! Tokios kojos, akys, plaukai… Retas vyras nesusižavėtų.

Ji už tave aukštesnė. Nekompleksuoji?

Kai be batų, ne aukštesnė.

Kodėl save vadini dainų autoriumi ir atlikėju, o ne dainininku?

Na, visi čia mes Lietuvoje dainininkai… Ypač vestuvėse prie butelio – tik duok paplyšauti. Be to, žurnalistai dainininkais vadina ir Minedą, ir Ostapenko… Todėl aš nenoriu būti taip vadinamas. Juolab kad aš pats rašau ir muziką, ir tekstus, ir pats tai atlieku. Manau, kad dainų autorius ir atlikėjas yra tiksliausi apibūdinimai.

Kiek tavo repertuare yra paties sukurtų dainų?

Laikausi taisyklės, kad į naujai išleidžiamą albumą patektų tik apie dvidešimt procentų vadinamųjų „koverių“ (albume jų būna 2-3). Žinoma, kiekvienas kūrėjas nori kuo daugiau išleisti savo kūrinių, tačiau, na, jokiu būdu negalima nuvilti senų, gerai žinomų melodijų gerbėjų – mamų, močiučių, kurios taip „miršta“ dėl tokių dainų kaip, pavyzdžiui, „Feličita“.

Baigęs vidurinę mokyklą įstojai studijuoti į Vilniaus universitetą. Baigei žurnalistiką. Kaip nutiko, kad pasukai šou verslo keliu? Tapai atlikėju.

Istorija tokia. Į muzikos mokyklą manęs nepriėmė, nes muzikos pedagogai pareiškė, kad groti pianinu nebūsiu tinkamas – per trumpi pirštai, – šypsosi. – Dar kažką lyg per miglą prisimenu, kad tėvai kyšio tam, kam reikėjo, nenunešė, todėl ten vietos man neatsirado. Tad Kaune, kur augau, lankiau tik chorą „Varpelis“. Gitara išmokau groti privačiai. Kaip pradėjau kurti dainas? Turėjau tokį iš Vokietijos parvežtą „magiuką“. Tais laikais jis buvo pakankamai „mandras“, nes sugebėjo įrašinėti. Taigi aš kurdavau melodijas, žodžius joms ir įrašinėdavau. Dar ir dabar turiu tų slaptų mano įdainuotų įrašų kasetėse. Neduok Dieve, jas kas nors jas nudžiautų ir tos dainelės pakliūtų į viešumą… – šypsosi.

Na, kas tų eilėraščių paauglystėje nėra kūręs… Tačiau gi ne kiekvienas susieja savo gyvenimą su scena. Šiandien muzika tapo tavo gyvenimo būdu bei pragyvenimo šaltiniu.

Studijuoti žurnalistikos aš įstojau tik dėl meilės televizijai. Labai norėjau priartėti prie scenos, būti eteryje, dėmesio centre. Galvojau, gal tapsiu laidų vedėju… Na, o dirbti kuo kitu, gauti 800 litų algos nenorėjau. Tačiau ilgainiui aš supratau, kad ir žurnalistika – ne man. Renkančio medžiagą ir ją apdorojančio, rengiančio reportažus žurnalisto darbas man atrodė gana nuobodus. Ko gero, dirbdamas tokį darbą, žmogaus kalbą taip iškraipyčiau, taip prikurčiau, kad jam akys ant kaktos iššoktų. Na, man atrodytų, kad nuo to pačiam aprašomajam taip būtų geriau, – šypsosi. – Man atrodo, jog žinočiau, kaip parašyti, kad tekstas pasiektų skaitytojų širdis.

Taigi nugalėjo narcisizmas.

Taip. Narcisizmo neneigsiu. Norėjau ne kalbinti, o būti kalbinamas. Norėjau stovėti scenoje, dainuoti. Juk kas neišdrįsta, tas ir nelipa į sceną. Man yra didžiausias malonumas „paimti“, užvesti publiką. Smagu matyti, kaip koncerte užsimiršęs žmogus kartu su manimi dainuoja, traukia iš širdies, negalvodamas, ką apie jį pamanys kaimynas… Nors vaikystėje, beje, nesiveržiau, kaip kiti vaikai, padainuoti tėvų draugams. Man tai buvo tragedija, – šypsosi. – Tik vyresnėse klasėse pradėjau rimtai mąstyti apie muziką. Na, ir aišku, apie tai, kad iš to galima šį tą uždirbti.

O italų kalbą Kauno medicinos universitete vis dar dėstai?

Taip. Kartą per savaitę turiu paskaitas.

Tai per paskaitas su būsimaisiais medikais dainuojate?

Stengiamės, – šypsosi. – Sausai kalbą kalti ir jiems neįdomu. Tad jei pasakau, kad suprasite, ką Erosas Ramazotis dainuoja, iškart motyvuoja…

Taip pat esi ir renginių vedėjas?

Labiau konferansjė. Kaip ir savo koncertų metu. Visada publikai pasakau, kad aš vienas čia netrepsėsiu. Čia yra mūsų bendras „balius“! Tad dainuosime visi! Ir namo trauksime sušilę ir laimingi. Taip nebūna, kad mano koncertuose nedainuotų ir moterys, ir vyrai. Dainuoja net vaikai. Mėgstu atsisėsi tarp žmonių, ypač šalia moterų. Dainuoju joms. Pažadinti žiūrovų širdis, pralaužti ledus man – didžiausias „kaifas“.

Nepasigendi intelektualesnės veiklos? Vis dėlto esi diplomuotas žurnalistas.

Kartais lyg ir norėtųsi… Bet, matyt, mane taip stipriai yra įtraukęs tas šou verslas, jog laiko net pagalvoti apie tai nelieka. Man patinka tai, ką darau. Taip, yra tokių kolegų žurnalistų – atlikėjų. Kai kurie iš jų tokie tragiški, kad baisu apsakyti. Nemanau, kad tai tinkamas derinys. Man užtenka ir to, kad aš pats sau esu vadybininkas. Man nereikia nieko samdyti. Pats susitvarkau savo viešuosius ryšius.

Na, galėtum gandus apie žvaigždes iš užkulisių rašyti.

Aš pagalvosiu apie tai, – šypsosi.

Ar tu iš tikrųjų toks romantiškas, kaip atrodai?

Ypač romantiškas buvau kiek jaunesnis. Be žvakių, be gitaros ir serenadų neapsieidavau. Dabar savo dainomis savotiškai mokau kitus būti romantikus.

Kokie tau atrodo idealūs vyro ir moters santykiai?

Tokie, kai labai stiprus tarpusavio supratimas. Abipusis tiek teigiamų, tiek neigiamų savybių toleravimas. Meilė plius draugystė. Vien meilės ir aistros idealiems santykiams nepakanka. Tuoktis turi du geri draugai, – šypsosi.

O koks tu esi žmogus?

Išsilavinęs. Be to, mama mane išmokė nepaprastai gerų manierų. Išmokė būti galantišką. Ypatinga mano pagarba moterims, merginoms yra mano mamos nuopelnas. Esu jai už tai dėkingas. O moterims tai daro įspūdį, – šypsosi. – Esu karingas. Moku už save pakovoti. Tai man padeda siekti užsibrėžtų tikslų.

Kokių?

Netrukus aš pradėsiu savo koncertinį turą po Lietuvą, tačiau iš to nieko neuždirbsiu. Kodėl? Todėl, kad čia yra Lietuva. Mes su Tina parengėme įspūdingą programą, tačiau viskas labai daug kainuoja. Pavyzdžiui, kai po koncerto visi (kultūros namai, technika ir t.t.) išsidalina uždirbtus pinigus, man lieka nulis.

Tai kokia prasmė?

Aš esu užsispyręs ir tikiu, kad šita mano investicija į save atsipirks ateityje.

Matau, ant tavo kaklo kabo gražus pakabutis – angeliukas.

Jo niekada nenusiimu. Jį padovanojo labai brangus man žmogus.

Kas?

Tina, – šypsosi.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Įvairenybės su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

2 atsiliepimai į "Mino: „Tuoktis turi du geri draugai“"

  1. Dane

    JUS NUOSTABUS 😉

  2. gabija

    as jus miliu is visos sirdies 😉

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.