Ar verta pripažinti Kosovą

Ar Lietuva turėtų pripažinti naująją Kosovo valstybę? Pastarosiomis dienomis girdime ne tik „už“. Prieš pasisakė ir viena iš politinių partijų, ir paprasti piliečiai per krepšinio rungtynes.

Kaip suderinti du tarptautinės teisės principus – laisvą tautų apsisprendimo teisę ir pagarbą valstybės teritoriniam vientisumui? Ką laimėtume, o galbūt prarastume pripažinę nepriklausomą Kosovą? Ar prisiminę savos valstybės sunkų kelią į tarptautinį pripažinimą turėtume paremti naują valstybę? O gal vertėtų laikytis pragmatiškos politikos ir neskubėti?

Iškėlė plakatą

Trečiadienį Vilniuje per „Lietuvos ryto“ ir Salonikų „Ario“ krepšinio klubų susitikimą rungtynių pradžioje aistruoliai išskleidė plakatą su užrašu „Kosovo is Serbia“ (angliškai „Kosovas yra Serbija“). Taip jie išreiškė savo nuomonę apie nepriklausomybę nuo Serbijos paskelbusį Kosovą ir palaikė vyriausiąjį vilniečių trenerį Aleksandrą Trifunovičių bei jo asistentą Ivaną Jeremičių, kurie yra serbai.

„Gerbiu jų nuomonę. Man tai malonu, nes žinau, kad jie tai padarė dėl manęs ir Ivano Jeremičiaus. Tačiau nesu politikas ir ne man apie tai diskutuoti. Žmonės daug apie tai kalba net nežinodami istorijos“, – sakė komandos treneris Aleksandras Trifunovičius.

Lenkai gali atimti Vilnių

Nepripažinti Kosovo nepriklausomybės Seimą ir vyriausybę ragina ir buvęs Seimo narys, Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas. Lietuvos centro partijos vardu išplatintame pareiškime politikas tvirtina, kad Kosovo nepriklausomybė yra neteisėta tarptautinės teisės požiūriu. Be to, politikas netiesiogiai užsimena ir apie galimas paraleles su lenkų pretenzijomis Lietuvai į Vilniaus kraštą.

„Lenkų nacionalistų vienašališki sprendimai Lietuvos rytiniame regione, atkaklus kai kurių Varšuvos sluoksnių požiūris į regioną kaip vieną iš „kresų“, Vilniaus miesto taryboje vykdoma „Vilniaus atlenkinimo“ politika turėtų paskatinti mūsų šiandieninius politikus rimtai pagalvoti, ką ir šiuo požiūriu darome, be žvilgsnio į perspektyvą ketindami pripažinti Kosovą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lenkija Kosovą pripažino nedelsdama“, – teigia R. Ozolas.

„Kosovo nepriklausomybė tarptautinės teisės požiūriu teisėta būtų tuo atveju, jeigu susitartų serbai ir albanai, arba Kosovo albanų atsiskyrimui pritartų JT Saugumo Taryba. Pastaroji tokio sprendimo nepadarė. Kosovo albanai nuo Serbijos atsiskyrė vienašališkai“, – sakoma pareiškime.

Politiko teigimu, „albanai Kosovo teritorijoje yra migrantai kaip ir, pavyzdžiui, prancūzai Kanados Kvebeke“. Be to, anot R. Ozolo, nepriklausomybės paskelbimas regionų problemų iš esmės nesprendžia – niekas negali garantuoti, kad regione nekils naujas karas, kad neprasidės teroristinės diversijos, pagaliau – kad kitas Kosovo politikų žingsnis nebus deklaracija apie prisijungimą prie Albanijos.

„ES pareiškimas, kad Kosovas yra „unikalus atvejis“ ir nėra precedentas kitiems separatistiniams sprendimams, yra tokia „išimtis iš taisyklės“, kuri tik patvirtina taisyklę“, – teigia R. Ozolas.

Ypatingas atvejis?

ES, Jungtinių Valstijų, taip pat ir V. Adamkaus pozicija – Kosovo atvejis ypatingas. Lietuvos vadovo nuomone, Kosovo atvejis yra unikalus ir negali būti vertinamas kaip precedentas kituose kraštuose, kurie esmingai skiriasi nuo šios valstybės, teigiama Prezidento spaudos tarnybos pranešime.

Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per paskutinę savo spaudos konferenciją prezidento poste atvirai pareiškė: „Visa tai – melas. Jokio unikalumo čia nėra“. Jis yra įspėjęs, kad Kosovo pavyzdžiu gali pasekti kiti separatistiniai regionai.

Kai kurie politologai teigia, kad įvykiai Kosove atidarė Pandoros skrynią. Precedentu jau stengiasi pasinaudoti Pietų Osetija ir Abchazija. Dar yra Padnestrės anklavas, baskai, kurdai, škotai, čečėnai.

Teoriškai – netgi Žemaitija galėtų pamėginti atsiskirti nuo Lietuvos.

Už ir prieš

Naująją šalį jau pripažino didžiosios valstybės – JAV, Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija, taip pat visos mūsų kaimynės – Lenkija, Estija, Latvija. Visos, išskyrus Rusiją, kuri nuo seno remia Serbiją. Nepriklausomybės nepripažins Ispanija, Kipras, Graikija, Rumunija, Slovakija, Bulgarija.

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, formuojantis šalies užsienio politiką, dažniausiai laikosi Vašingtono nurodytos krypties. Jis nedelsdamas pavedė užsienio reikalų ministrui Petrui Vaitiekūnui kreiptis į Seimą dėl Kosovo pripažinimo, šis tai ir padarė.

Klausimas dabar įstrigo Seime – jis bus svarstomas kovo 10 dieną prasidėsiančioje pavasario sesijoje.

Netgi Europa nesutaria

Saulius ŠILIAUSKAS, politologas, Klaipėdos universiteto Politologijos katedros docentas

Tai sudėtinga problema. Netgi Europos Sąjungos šalys nesutaria dėl šio prieštaringo klausimo. Kosovo nepripažįsta šalys, kurioms tai gali kelti separatizmo grėsmę – Rumunija, Kipras. Ispanija – dėl baskų. Netgi Gruzija – atrodytų, tvirta JAV sąjungininkė, tačiau neskuba su pripažinimu, nes puikiai supranta, kad jai gali iškilti keblumų su Pietų Osetija ir Abchazija. Priešiška Rusijos nuostata aiški – ji turi Čečėnijos problemą.

Lietuva, atrodo, laikosi amerikietiškosios linijos, nes prezidentas pasisakė už Kosovo pripažinimą. Paremti naują valstybę skatintų faktas, kad mūsų šalis savo laiku taip pat turėjo sunkumų su pripažinimu.

Tačiau puikiai suprantu ir pono R. Ozolo poziciją, lenkų problemą. Juk tik prieš 15 metų buvo įvestas tiesioginis valdymas Vilniaus krašte, Šalčininkuose.

Taigi mano vertinimas nėra vienareikšmiškas. Čia netinka žodžiai teisus-neteisus. Ne veltui JAV ir ES akcentuoja, kad Kosovo atvejis ypatingas ir jo negalima vertinti kaip precedento. Nes tai gali sukelti griūvančios sniego lavinos efektą.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Nuomonė su žyma , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

1 komentaras į "Ar verta pripažinti Kosovą"

  1. MikasA

    😯 Matęs ir bendravęs su visokiu svieto raugu, bet bjauresnių nei albanai nesutikęs, vien dėl to reikėtų palaukti,,paprastai kalbant, tsakant…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.