Politinės partijos ir visuomeninės organizacijos pasiryžusios akylai stebėti, kaip valdžiai seksis įgyvendinti prieštaringai vertinamą „Leo LT” projektą.
Piliečių santalka (PS), remiama kitų visuomenininkų, tarp jų – „Transparency International” Lietuvos skyriaus (TILS), vakar pranešė burianti įvairių sričių ekspertų grupę, kuri stebės ir analizuos kiekvieną projekto „Leo LT” įgyvendinimo žingsnį – nuo betono iki reaktorių parinkimo.
„Visuomenė turi kontroliuoti valdžią labiau nei tai darė iki šiol”, – pareiškė vienas PS lyderių, Pilietinės visuomenės instituto vadovas Darius Kuolys. Jis pripažino, kad per daug pasitikėdami Lietuvos valdžios struktūromis ir laiku nepareikalavę visos informacijos apie „Liūtą”, piliečiai apsiriko. Dabar šią klaidą ketinama ištaisyti.
Žodžių per maža.
D.Kuolys pabrėžė, kad nacionalinis energetikos projektas buvo patvirtintas 63 parlamentarų balsais ir prezidento parašu. Tuo tarpu finansų analitikai ir energetikos ekspertai tvirtina, kad priimtasis Atominės elektrinės įstatymas tėra nacionalinio investuotojo įstatymas, o atominės jėgainės statybos visiškai neapibrėžia. „Šio projekto sėkmę įsipareigojo užtikrinti tik „NDX energijos” atstovas, duodamas žodį prezidentui, ir dabartinis aplinkos ministras, pareikšdamas, jog į koaliciją eina dėl to, kad būtų atominės elektrinės statybos garantas”, – sakė jis. D.Kuolio teigimu, brandžiai visuomenei, savigarbos turinčiai tautai tokių žodžių tikrai per maža. „Visuomenė turi domėtis savo pinigais, savo krašto bendrais reikalais”, – aiškino visuomenininkas. Dėl to ir kilo mintis suburti ekspertų grupę.
Suabejojus šios grupės galimybėmis gauti reikiamą informaciją, D.Kuolys tvirtino, kad tai puikiai atskleis valdžios, deklaruojančios rūpinimąsi projekto skaidrumu, nuoširdumą. Pasak jo, sutikusių drauge darbuotis ekspertų netrūksta – jų yra apie dvi dešimtys.
TILS vadovas Rytis Juozapavičius taip pat pritarė, kad tokius sudėtingus projektus turi vertinti specialistai. „Būtų idealu, jei sugebėtume samdyti korporatyvinius ekspertus, jie vertintų ir teiktų nepriklausomą nuomonę”, – sakė jis. R.Juozapavičius apgailestavo, kad užsienyje įprasta praktika valdžiai įgyvendinant didelius ir brangius projektus jiems vertinti ir stebėti pasitelkti nepriklausomus ekspertus Lietuvoje pasirodė nereikalinga.
Galės pasirinkti
D.Kuolio teigimu, grupės tikslas – pateikti informaciją visuomenei, o ši jau pati galės spręsti, ar pasikliauti gauta medžiaga. „Turėti alternatyvių informacijos šaltinių – privalumas ir laisvos visuomenės pagrindas. Šiandien esame pratinami prie vienos nuomonės, vienos pozicijos, ypač aprobuotos valdžios”, – sakė instituto vadovas.
Kiek laiko projekto „Leo LT” įgyvendinimas bus sekamas, D.Kuolys neprognozavo. „Bus matyti, kiek to reikės. Galbūt Vyriausybė „vakarės” ir bus suinteresuota teikti išsamią informaciją visuomenei. Tai jos pareiga. Mes ir esame dėl to, kad Lietuvos valdžia iki šiol šios pareigos neatliko. Galima būtų sakyti, kad mes per daug pasikliovėme Lietuvos valdžios struktūromis ir nereikalavome tos informacijos anksčiau”, – pripažino visuomenininkas.
Anot D.Kuolio, stebėtojų grupė darbą pradeda visuomeniniais pagrindais, vėliau dalį lėšų tikimasi skirti iš PS fondo. Ateityje planuojama šia veikla sudominti tarptautines organizacijas.
Premjeras Gediminas Kirkilas taip pat yra suformavęs „Leo LT” priežiūros komitetą, kuriam pats vadovauja.
Kreipėsi į prokurorus
Vakar jau antra politinė partija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama išsiaiškinti, ar Atominės elektrinės įstatymo pataisos užtikrins viešuosius interesus būsimoje nacionalinio investuotojo bendrovėje.
Tokį prašymą pateikė neparlamentinė Tautinė partija „Lietuvos kelias”. Panašų raštą prokuratūrai praėjusią savaitę įteikė Seimo opozicinė partija „Tvarka ir teisingumas”.
Šios partijos frakcija Seime ir opozicinis Liberalų sąjūdis renka parlamentarų parašus po prašymais Konstituciniam Teismui ištirti, ar Atominės elektrinės įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.