Kosovas, kuriam paskelbus nepriklausomybę Belgrade kilo riaušės, o Rusija nusprendė blokuoti šį žingsnį Jungtinėse Tautose, pirmadienį pradėjo siekti pasaulio pripažinimo.
„Kartu su prezidentu mes išsiuntėme prašymus visoms pasaulio vyriausybėms pripažinti suverenų ir nepriklausomą Kosovą”, – sakė ministras pirmininkas Hashimas Thaci (Hašimas Tačis) pirmajame vyriausybės posėdyje, surengtame po nepriklausomybės paskelbimo sekmadienį.
„Tikimės sulaukti pirmųjų pripažinimų per artimiausias valandas”, – pridūrė H.Thaci, buvęs su serbais kovojusių partizanų lyderis, kuris nori, kad Kosovas greitai taptų 193-iąja Jungtinių Tautų (JT) nare.
Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Italija, kaip tikimasi, greit suteiks diplomatinį pripažinimą, bet Europos Sąjunga dėl Kosovo ateities nesutaria.
Kinija pirmadienį išreiškė „didelį susirūpinimą” dėl Kosovo vienašališko nepriklausomybės paskelbimo ir perspėjo, kad toks žingsnis gali išprovokuoti Balkanuose didelį nestabilumą.
Tačiau Australijos premjeras Kevinas Ruddas (Kevinas Radas) pirmadienį parėmė Kosovo žingsnį ir sakė, kad netrukus bus pasiūlytas diplomatinis šios naujos valstybės pripažinimas.
Japonija taip pat sakė, kad galiausiai turbūt pripažins Kosovo nepriklausomybę.
„Norėtume įvertinti, ar įvykdytos sąlygos mums pripažinti jį kaip valstybę, bet, žinoma, einame pripažinimo kryptimi”, – sakė vyriausybės atstovas Nobutaka Machimura (Nobutaka Mačimura).
Kosovo sostinėje Prištinoje, kur valytojai plušo valydami gatves po visą naktį trukusių euforiškų linksmybių, tebetvyro laukimo nuotaika.
Tuo tarpu Briuselyje susitinka Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai.
Slovėnijos užsienio reikalų ministras Dimitrijus Rupelis, kurio šalis, kaip ir Kosovas priklausiusi buvusiai Jugoslavijai, šiuo metu pirmininkauja ES, Briuselyje sakė supratęs, kad „daug ES narių” pripažins Kosovą.
„Kosovo nepriklausomybė bus prasminga tik tada, kai jis bus pripažinta bendruomenė, ir nėra abejonių, kad tai įvyks pradedant šiandiena”, – redaktoriaus skiltyje rašo Prištinoje leidžiamas laikraštis „Infopress”.
Nepriklausomybė sekmadienį buvo paskelbta parlamente, kuriame dominuoja Kosovo gyventojų daugumą sudarančių albanų atstovai.
Kosovo parlamento sprendimą atsiskirti nuo Serbijos Prištinoje dešimtys tūkstančių žmonių sutiko džiaugsmo šūksniais. Šiuo balsavimu baigėsi Jugoslavijos byrėjimas, dėl kurio Europoje beveik du dešimtmečius liejosi kraujas.
„Dabar esame nepriklausoma, laisva, suvereni ir demokratinė valstybė”, – sekmadienį, parlamentui priėmus deklaraciją dėl nepriklausomybės nuo Serbijos, paskelbė parlamento pirmininkas Jakupas Krasniqi (Jakupas Krasnikis).
Šiame istoriniame dokumente žadama demokratija, žmogaus teisės ir pagarba serbams ir kitoms mažumoms.
Šios naujausios pasaulio valstybės – mažos, be išėjimo į jūrą ir ekonomiškai priklausomos nuo JAV ir ES dosnumo – išlikimas labai priklauso nuo to, kas bus jos draugai tarptautinėje arenoje.
Kosovo nepriklausomybei kategoriškai priešinasi Serbija, kuri šią teritoriją laiko savo kultūros ir religijos lopšiu, ir Rusija. Daugelis tų šalių, kuriose esama separatistinių judėjimų, taip pat turi abejonių.
Demonstracijų prieš nepriklausomybę pirmadienį tikimasi Kosovo serbų anklavuose. Visoje naujojoje valstybėje tebegalioja NATO vadovaujamų taikos palaikymo pajėgų aukšto laipsnio parengtis.
Belgrade policija ašarinėmis dujomis ir lazdomis išvaikė maždaug 800 jaunuolių, kurie kelias valandas siautėjo – nusiaubė du „McDonald’s” restoranus ir akmenimis apmėtė JAV ir Slovėnijos ambasadas.
Medikai pranešė, kad per susirėmimus buvo sužeista mažiausiai 50 žmonių, tarp jų – 20 policininkų.
Serbijos prezidentas Borisas Tadičius paskelbė: „Serbija reagavo ir reaguos visomis taikiomis, diplomatinėmis ir teisinėmis priemonėmis, kad anuliuotų šį Kosovo institucijų veiksmą”.
Rusija sušaukė specialų JT Saugumo Tarybos susitikimą Niujorke, bet neužsitikrino paramos savo raginimui Kosovo deklaraciją paskelbti niekine.
Tuo tarpu etniškai padalytame Kosovo Mitrovicos mieste į pastatus, kuriuose įsikūrusios JT ir ES misija, buvo mestos keturios granatos, bet sprogo tik viena jų, pranešė policija, kuri nurodė, kad informacijos apie sužeistus žmones nėra.
Kosovo nepriklausomybe baigiasi ilgas ir brutalus Jugoslavijos irimas, kuris prasidėjo po komunizmo žlugimo Europoje ir kurio metu buvo įvykdyti tokie nusikaltimai, kokių Europa nematė nuo Antrojo pasaulinio karo.
Maždaug 10 tūkst. žmonių žuvo per 1998-1999 metų Kosovo karą, kai serbų pajėgos bandė numalšinti albanų separatistus. NATO oro pajėgų kampanija prieš tuometinį Serbijos autokratinį lyderį Slobodaną Miloševičių sustabdė konfliktą ir nuo to laiko Kosovą administravo JT.
Nepriklausomybės paskelbimu prasidėjo 120 dienų pereinamasis periodas ir 2 tūkst. ES policininkų ir teismų sistemos ekspertų misijos, kuri turi padėti Kosovui, dislokavimas.
Vis dėlto Kosovas, kur nedarbas yra 40 proc. ir kur pusė visų gyventojų yra jaunesni nei 25 metų, lieka labai priklausomas nuo didžiulės Vakarų ekonominės pagalbos.
Kosove, kur yra kai kurios iš svarbiausių serbų ortodoksų šventovių, gyvena 120 tūkst. serbų. Dar daugiau kaip 220 tūkst. jų po 1999 metų išvyko. Belgradas ragina serbus likti Kosove.
„Kol Serbija yra Jungtinių Tautų, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) ir Europos Tarybos narė, … pasiskelbusi Kosovo valstybė neturės galimybės patekti į šias institucijas”, – valstybinei televizijai sakė V.Jeremičius.
Pasak ministro, Serbija panaudos „visus savo diplomatinius resursus, kad blokuotų Kosovo pripažinimą”.
Serbija jau pareikalavo vėliau pirmadienį surengti skubią ESBO sesiją, o antradienį – Europos Tarybos ministrų sesiją, nurodė V.Jeremičius.
„Ahtisaari planas yra mūsų gairės eiti priekin”, – sakė G.W.Bushas, kai naujienų agentūra „NBC News” Arušoje, Tanzanijoje, paklausė jo, ar Vašingtonas oficialiai pripažins Kosovą kaip suverenią šalį ir pridūrė, kad „kosovarai „dabar yra nepriklausomi”.
O štai Afganistanas pirmadienį pripažino Kosovo nepriklausomybę ir tapo pirmąja oficialiai tai padariusia šalimi.
Rumunija laiko Kosovo nepriklausomybės deklaraciją „neteisėtu” veiksmu, pirmadienį pareiškė Rumunijos prezidentas Traianas Basescu.