Sunkią ir vidutinę negalią turintys kauniečiai, Kauno miesto tarybos sprendimu, yra atleisti nuo prievolės mokėti žemės nuomos mokestį, tačiau jie lengvatos netenka, jei gyvena name, kurio gyventojai yra sudarę bendriją.
Į tai miesto tarybos dėmesį atkreipė Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje Vasilijus Popovas ir pareikalavo, kad savivaldybė laikytųsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtinto asmenų lygybės principo. Tačiau taryba šį reikalavimą atmetė, palikdama galioti ankstesnę tvarką.
„Jeigu taryba, – teigia Vyriausybės atstovas, – nusprendė išskirti asmenų grupes (invalidus, senatvės pensininkus ir nepilnamečius), kaip labiau pažeidžiamas ir dėl to reikalingas papildomos paramos, taikant atleidimą nuo žemės nuomos mokesčio mokėjimo, turi būti tokios pačios pozicijos laikomasi ir daugiabučio namo savininkų bendrijų narių atžvilgiu, nediskriminuojant pastarųjų dėl sprendimo steigti namo savininkų bendriją.
Miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius įsitikinęs, jog savivaldybė nepažeidžia nei Konstitucijos, nei savo pačios sprendimų. Kadangi mokesčio mokėtojas tokiu „nelengvatiniu” atveju yra ne pavieniai gyventojai, bet gyventojų bendrija – juridinis, o ne fizinis asmuo.
Kita vertus, padalinus bendrijai tenkančią sumą visiems gyventojams, kiekvienam iš jų per metus žemės nuomos mokesčio privalu sumokėti vos keletą litų. Tuo tarpu individualaus namo savininkas moka per šimtą litų kasmet. Jeigu jam priklauso lengvata, tai ji ir taikoma, šiuo atveju, – fiziniam asmeniui.
Ar skųsti teismui Kauno miesto tarybos sprendimą, Vyriausybės atstovas dar nenutarė. Tačiau kai kurie Kauno miesto tarybos nariai nėra linkę tokiam sprendimui pritarti.
„Pernelyg ilgai Kaune užsitęsė gyventojų bendrijų kūrimas, dėl to žmonės negali pasinaudoti parama seniems daugiabučiams renovuoti, – sako Šeimos, jaunimo ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Loreta Kudarienė, – bijau, jog pradėjus atiminėti lengvatas iš neįgaliųjų, žmonės visai nenorės į bendrijas burtis”.