Pasaulyje nuo devynioliktojo amžiaus pabaigos, o Lietuvoje – antrąjį dešimtmetį galiojanti tvarka, jog reikia mokėti autorinį atlyginimą už muzikos kūrinius, skambančius baruose ar restoranuose, pas mus niekaip neprigyja.
Vien Klaipėdoje yra per dešimt viešojo maitinimo įstaigų, patekusių į juodąjį Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) sąrašą, imtą viešinti internete.
Tuo tarpu prie barų savininkų, autorinio atlyginimo rinkimo tvarką vadinančių „monstriška”, jungiasi vis daugiau nepatenkintųjų primetamais mokesčiais.
Skola – ketvirtis milijono
Šalyje netrūksta barų ir klubų, kurie „pamiršta” apmokėti autorinio atlyginimo už skambančią muziką sąskaitas, jiems siunčiamas kas mėnesį.
Ieškodama efektyvių priemonių kovoti su skolininkais, LATGA-A ėmė viešai skelbti įmonių, kurioms išsiųsti raštiški įspėjimai dėl įsiskolinimo, sąrašą savo interneto svetainėje.
Prieš kelias savaites sudarytame sąraše – keliasdešimt Lietuvos barų, klubų ir užeigų. Į jį įtraukta ir per dešimt Klaipėdos mieste esančių įmonių. LATGA-A duomenimis, restoranai, barai ir panašios įmonės, palyginti su kitais autorinių kūrinių naudotojais (pavyzdžiui, renginių organizatoriais, prekybos centrais ir t.t.), per 2007 m. yra įsiskolinę daugiausiai: beveik 250 tūkst. Lt.
Anot agentūros muzikos kūrinių skyriaus vedėjos pavaduotojo Arvydo Adamonio, viešumas duoda rezultatų. „Jeigu verslininkas interneto paieškos sistemoje įrašo savo ar savo įmonės vardą ir aptinka jį kūrinių naudotojų, laiku nemokančių autorinio atlyginimo, sąraše, tai skatina susiimti”, – sakė specialistas.
Anot ji, mokėtino autorinio atlyginimo dydis būna nustatytas sutartyje su įmone. Jo įprastas dydis – nuo keliasdešimt iki kelių šimtų litų per mėnesį, skaičiuojamas procentais, atsižvelgiant į nustatytą tarifą, įmonės pobūdį ir plotą.
Nepaiso sutarčių
Pasak A. Adamonio, išskirtinos dvi autorių teisių pažeidimų nagrinėjamoje srityje kategorijos. Pirmoji – tai muzikos kūrinių naudojimas nesudarius sutarties su LATGA-A.
Tokia sutartis barams, restoranams ir klubams, jeigu juose skamba muzika, kuriai taikoma autorių teisė, privaloma pagal galiojančius įstatymus, kaip ir higienos normų paisymas. Už šio reikalavimo pažeidimą baudžiama administracine tvarka, bauda gali siekti 3000 litų.
Be to, pati LATGA-A gali civiline tvarka kreiptis į teismą ir prisiteisti dukart didesnį autorinį atlyginimą, negu pažeidėjui priklausytų pagal sutartį, jeigu tokia būtų buvusi pasirašyta.
Antroji kategorija – tai nemokėjimas pagal sudarytą sutartį, beveik visada vertinamas kaip sutartinių įsipareigojimų nevykdymas.
„Sudarę sutartį, verslininkai „apsidraudžia” nuo policijos pareigūnų protokolų. Tuo metu mums, siekiant surinkti autoriams skirtą atlyginimą, reikia atlikti ilgoką procedūrą pradedant priminimais skolininkams ir baigiant išieškojimo pagal teismo sprendimus procesais”, – pasakojo A. Adamonis.
Prikiša nelankstumą
Tuo tarpu kai kurie verslininkai autorinio atlyginimo mokėjimo tvarką vadina netobula.
„Su LATGA-A pykstamės jau ne pirmus metus, – pasakojo kelių traukos taškų Klaipėdos centre savininkas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi. – Aut. past.). – Jie nesutinka keisti kadaise sudarytos sutarties sąlygų, todėl, net jeigu mano bare vyksta remontas, privalau mokėti atlyginimą už visą jo plotą.
Mokėtina suma per kelias pasilinksminimų ir viešojo maitinimo vietas susidaro ne tokia jau maža – per porą tūkstančių litų. Negelbsti ir argumentai, jog mano įstaiga nedirba pirmadieniais ir antradieniais – esą vis tiek turiu mokėti už kiekvieną mėnesio dieną. Nesuprantu ir to, kodėl turėčiau mokėti už autorinių kūrinių naudojimą tuo atveju, jeigu salę nuomoju uždaram vakarui, o jį rengianti įmonė pati samdo muzikantus.”
Pasak verslininko, kol kas jo įmonė neišbrenda iš teismų.
Tačiau, anot agentūros specialisto, jokių kliūčių sutarčiai pakeisti nėra – tereikia pateikti oficialų prašymą ir perdaryti ar pakoreguoti rašytinę sutartį sutinkamai su kūrinių naudojimo sąlygomis. Tai gali atlikti ir vietoje dirbantis LATGA-A inspektorius. O kas dėl banketų, klubo savininkas gali įskaičiuoti autoriniams atlyginimams skirtas lėšas į salės nuomos kainą arba nuomos sutartyje numatyti, kad autorinį atlyginimą mokės renginio organizatorius.
„Manau, tarifų sistema gana lanksti – juk mokėtina suma ir autorinio atlyginimo skaičiavimo metodika priklauso nuo klubo veiklos pobūdžio ir pasisekimo, jeigu sutartyje numatytas procentinis atsiskaitymas”, – kalbėjo A. Adamonis.
Pokalbininko teigimu, Klaipėdos krašte esama kūrinių naudotojų, su kuriais bendradarbiavimas vyksta sunkiai. Vienam pajūrio barui, muziką naudojusiam kaip foną, 2000-2003 m. buvo iškeltos net 4 bylos dėl skolų.
„2003 m. sausį priėmus Antstolių įstatymą, skolininkų skaičius kuriam laikui buvo sumažėjęs, mat pagal naują tvarką skolininkas turėjo padengti ne tik pačią skolą, bet ir nemažas išlaidas antstolio darbui apmokėti. Tačiau ilgainiui ir prie blogo priprantama – neseniai tam pačiam barui vėl iškėlėme bylą dėl įsiskolinimo”, – užsiminė pokalbininkas.
Mokėti – ir už nemokamus renginius
Praėjusių metų pabaigoje LATGA-A atkreipė dėmesį ir į pasenusias bei pasikeitusių teisės aktų normų esą neatitinkančias sutartis su kultūros centrais.
Anot A. Adamonio, už diskotekas mokama 5 proc. už bilietus gautų pinigų, už lengvosios muzikos koncertus – 6 proc., rimtosios – 7 proc., tokie autorinio atlyginimo dydžiai galiojantys jau ne pirmą dešimtmetį.
Neaiškumai ir nesusikalbėjimas prasidėjo ėmusis nagrinėti atlyginimo už nemokamus renginius klausimą. „2007 m. lapkričio 15-ąją susitikime su Lietuvos kultūros centrų asociacijos (LKCA) atstovais sutarėme nemokamiems renginiams taikyti 1 proc. renginio sąmatos, bet ne mažiau kaip 30 litų dydžio autorinio atlyginimo tarifą.
Aišku, už bendruomenės pasisėdėjimus mokėti nereikia, bet jeigu tai visai parapijai skirtas renginys – kitas reikalas”, – sakė A. Adamonis. Pasak jo, pagal dabar galiojančius autorinio atlyginimo už viešą kūrinių atlikimą tarifus, nemokamiems renginiams numatomas nuo 30 iki 2000 litų dydžio autorinis atlyginimas, skaičiuojamas atsižvelgiant į renginio dydį.
Specialistas teigė buvęs nustebęs, kai žiniasklaidoje pasirodė nepatenkintų kultūrininkų pasisakymų dėl neva LATGA-A primetamų sutarčių sąlygų. Anot pokalbininko, prieš siūlomą sistemą spaudoje pasisakė net tie LKCA atstovai, kurie susitikimo metu patys ją siūlė ir rėmė.
„Dalis kultūros centrų jau užpildė naujosios sutarties formas ir sutiko su 1 proc. tarifu, tačiau esama ir nesutinkančių. Tikimės, kad kiekvienas jų išsiaiškins visą tvarką, neaiškumų nebeliks”, – sakė pokalbininkas.
Kreipėsi į valdžią
Tačiau LKCA atstovams situacija atrodo kitaip. Kultūros centrus vienijančios asociacijos prezidentas, Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis pasakojo, jog LATGA-A sutarčių keitimą vykdo pernelyg skubotai ir susitarimu kažkodėl vadina ekspromtinius kultūrininkų svarstymus, kurių metu anaiptol nebuvo prieita vieningos nuomonės.
„Pernai lapkričio 15-ąją jie mums svarstyti pateikė savąjį sutarties variantą, teigdami, kad senųjų sutarčių galiojimas baigiasi sausį, ir, nė neatsižvelgę į mūsų siūlymus, gruodžio 9-10 d. jau išplatino jos formas mums, prašydami pasirašyti. Nepasirašiusieji jų – o tokių yra dauguma – dabar išvis nežino, ką daryti, nes apskritai liko be sutarties, – sakė R. Matulis. – O juk tokie dalykai, susiję su kultūros politika, negali būti vykdomi skubotai.”
Norėdami pažaboti agentūros entuziazmą, LKCA kreipėsi į teisininkus, Kultūros ministeriją bei Lietuvos savivaldybių asociaciją. Nutarta burti darbo grupę.
Kultūrininkai siūlo mokamiems renginiams nustatyti 4 proc. renginio meninės sąmatos tarifą, o už nemokamus renginius, kaip ir anksčiau, autorinio atlyginimo neskirti.
„Kiek bendravome su teisininkais, pasaulinėje praktikoje atvejai, kad už nemokamus renginius kultūros centrams reikėtų mokėti autorinį atlyginimą, yra išimtiniai”, – sakė prezidentas.
Skaičiai ir faktai
Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra LATGA-A atstovauja 3413 Lietuvos autorių bei daugiau kaip 2 mln. užsienio autorių teisėms.
Surinktą autorinį atlyginimą už kūrinių panaudojimą asociacija paskirsto autoriams.
Remiantis LATGA-A 2006 m. veiklos ataskaita, autorinis atlyginimas, surinktas vien tik iš barų bei restoranų, sudarė per 1,5 mln. Lt. Iš viso surinkta per 12 mln. Lt.
Anot agentūros specialistų, per metus jie iškelia vidutiniškai apie 200 bylų dėl autorinio atlyginimo išieškojimo. Atgauti autorinį atlyginimą pavyksta 70 proc. atvejų.
LATGA-A gyvena iš atskaitymų nuo jos surenkamo ir paskirstomo autorinio atlyginimo. Ne paslaptis, kad daugiausia autorinio atlyginimo surenkama iš audiovizualinės žiniasklaidos: televizijos, radijo. Palyginti su šiais pinigais, surenkami iš barų ir kavinių yra mažesni. Tačiau mokėti autorinį atlyginimą pagal tarptautines sutartis turi visi kūrinių naudotojai.
Pirmieji teismų procesai, kuriuose autoriai reikalavo mokėti autorinį atlyginimą iš restoranų, grojančių jų muziką, Prancūzijoje vyko dar XIX a. pabaigoje ir baigėsi autorių laimėjimais.
1886 m. civilizuotos šalys susitarė dėl pagrindinių autorių teisių apsaugos principų ir pasirašė Berno konvenciją dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos. Lietuva prie jos prisijungė 1994 m.