Nors didėjanti infliacija tikrai plonina Lietuvos zoologijos sodo kišenę, jo vadovas priverstas neigti viešai skleidžiamas kalbas, esą žvėrims pradėjo trūkti ėdalo. Tačiau viena Seimo narė iš Kauno vis tiek imasi aktyvių veiksmų dėl sodo augintinių gerovės.
„Visiškas absurdas”, – taip į kai kurių asmenų teiginius, neva vienintelio šalyje zoologijos sodo žvėrys „pasodinti ant bado dietos”, reagavo žvėryno direktorius Vaclovas Dumčius.
Išlaidos didėja.
Jis pripažino, kad pinigų augintiniams išlaikyti išties nėra daug, mat šiemet, kaip ir ankstesniais metais, valstybės dotacija nedidinama. „Tačiau gyvename ne tik iš tų kiek daugiau kaip 2 mln. litų. Užsidirbame ir patys. Pernai už bilietus, parduotus gyvūnus ir kita gavome dar 1,2 mln. litų”, – LŽ aiškino V.Dumčius. Kad galėtume palyginti, jis pateikė tokius skaičius: Rygos zoologijos sode vien darbuotojų atlyginimams tenka 4 mln. litų, o lietuviai visoms išlaidoms tegali skirti apie 3,5 mln. litų.
V.Dumčius tikino, kad sodo žvėrys, kurių yra apie pustrečio tūkstančio, šeriami tikrai gerai, badauti jiems niekada neteko. „Ne maitinimas sudaro didžiąją dalį išlaidų. Vien sausį 20 tūkst. litų kainavo elektra, 13 tūkst. litų – dujos. Zoologijos sode triūsia 130 darbuotojų, nors jų atlyginimai nedideli, vidurkis – 1100 litų”, – pasakojo sodo direktorius.
Niekas nebadauja
Jis pažymėjo, kad dabartinėmis sąlygomis, kai didėja infliacija ir kainos, sodui sunkiau išgyventi nei prieš keletą metų. Tačiau V.Dumčius nelinkęs vadinti situacijos kritine.
Pasak jo, daugiausia žvėrys gauna bulvių, morkų, kopūstų, svogūnų, mėsos, apelsinų, mandarinų, kivių, pieno, varškės, šieno. „Kai kuriems gyvūnams duodame džemo, tačiau alkoholio – tikrai ne”, – iš skleidžiamų mitų, kad primatai nuo depresijos neva „gydomi” nedideliu kiekiu svaigalų, juokėsi direktorius.
V.Dumčių labiausiai žeidžia kai kurių asmenų bandymai paveikti normalų zoologijos sodo darbą. „Mūsų įstaiga specifinė. Tai ne 5 žvaigždučių viešbutis. Čia ir kvapas natūralus, ir žvėrys ne visada geriausios išvaizdos. Tačiau tai nereiškia, kad jie neprižiūrėti ar alkani”, – piktinosi direktorius.
Reikalauja įrodymų
Jam išties neaišku, kodėl kai kurie politikai vis reiškia nepasitenkinimą. „Nemanau, jog mano kėdė būtų labai šilta ir domintų ką nors. Veikiau tai lemia neaiškus noras visur lįsti arba kokie nors vienos ar kitos partijos žaidimai”, – svarstė V.Dumčius.
Jis jautriai reagavo į Seimo narės Violetos Boreikienės nuomonę, esą dabartinis zoologijos sodo direktorius – ne tas asmuo, kuris galėtų deramai pasirūpinti žvėrių gerove. LŽ kalbinta parlamentarė tvirtino niekaip negalinti išsireikalauti iš zoologijos sodo direktoriaus reikalingos informacijos. „Man, kaip kaunietei ir kaip žmogui, šis objektas labai rūpi. Norėčiau padėti, bet dėl nesuprantamų priežasčių informacija man neteikiama. Tačiau tai manęs nesustabdys. Jau kalbėjausi su premjeru Gediminu Kirkilu ir kitais atsakingais asmenimis apie galimybę zoologijos sodą perkelti į tinkamesnę vietą Kauno rajone. Tai – ateities klausimas, tačiau jis bus sprendžiamas”, – pareiškė Seimo narė V.Boreikienė.
Paklaustas, kaip turėtų atrodyti Lietuvos zoologijos sodas, šešerius metus žvėrynui vadovaujantis V.Dumčius išsitraukė dar 1999-aisiais parengtą „Sodo teritorijos plano konceptualinį projektą”. Tuomet jo numatyta sąmata siekė apie 100 tūkst. litų, dabar projekto įgyvendinimo darbai kainuotų ne mažiau kaip 150 mln. litų. „Vargu ar tai bus įmanoma, nes net mūsų drauge su Kauno apskrities viršininko administracija parengtas zoologijos sodo techninis projektas atsidūrė rezerve – valstybė nerado reikalingų 2,5 mln. litų”, – nuogąstavo direktorius.