Valstybė tyčiojasi iš našlaičių

Lietuvoje nėra vietos globos namų auklėtiniams. Šalies įstatymai našlaičiams nepalieka jokios vilties įsigyti būstą lengvatinėmis sąlygomis arba jį nuomotis iš Savivaldybės.

Klaipėdiečio Rosvaldo Janušaičio istorija – akivaizdus politikų spjūvis į veidą tiems, kuriems jų pagalba šiandien yra labiausiai reikalinga.

Buvęs „Smiltelės” globos namų auklėtinis, įrašytas į eilę socialiniam būstui gauti, tokia galimybe neilgai džiaugėsi. Dirbančio ir nuomojančio butą vaikino metinės pajamos 700 litų viršijo 12 000 Lt sumą. Vadovaujantis Valstybinės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, asmenys, kurių metinės pajamos šią sumą viršija, netenka teisės į socialinio būsto nuomą ir turėtų būti išbraukiami iš eilės.

Klaipėdos valdininkai patarė jaunuoliui pasiimti lengvatinę paskolą ir nusipirkti butą, tačiau ir jos vaikinas negavo – tame pačiame įstatyme nurodoma, jog lengvatinė paskola gali būti suteikta tik visiškiems našlaičiams, kurių tėvai mirę, o R. Janušaičio gimdytojai gyvi – ir nors palikę vaiką globos namuose jie niekada sūnaus likimu nesidomėjo, dėl šio fakto jaunuoliui lengvatinės paskolos šiandien negali suteikti joks bankas.

„Emigruosiu”

Šiuo metu Rosvaldas studijuoja Klaipėdos universitete, gyvena iš 520 Lt našlaičio pašalpos ir atlyginimo. Iš globos namų išėjęs į niekur, vaikinas išsinuomojo butą. Tam, kad jį išlaikytų – susirado darbą. Klaipėdiečio mėnesio pajamos – 1050 litų.

„Atsisakiau stipendijos – bijojau, kad metinės pajamos neviršytų tų lemtingų 12 tūkst. litų, bet vis tiek viršijo. Visas pajamas deklaravau, nenuslėpiau, matyt, mano sąžiningumas ir buvo klaida. Buto nuomą pakėlė iki 450 litų, ir dar už komunalinius patarnavimus reikia mokėti. Baigsiu studijas ir tikrai emigruosiu”, – apmaudo neslėpė jaunuolis.

Klaipėdos savivaldybės Socialinio būsto skyriaus specialistės padėti našlaičiui negali – tik užjausti.

„Patarėme kreiptis į Aplinkos ministeriją. Įstatyme daug spragų, ir ne tik našlaičius jos liečia. Iš eilės socialiniam būstui gauti išbraukėme dešimtis klaipėdiečių, kurių turto ir pajamų deklaracijose nurodytos sumos neišsiteko į Vyriausybės nutarimu patvirtintą 12 tūkst. litų ribą”, – dienraščiui sakė Socialinio būsto skyriaus specialistė Daiva Deimantienė.

Nors išnuomoti socialinį būstą jaunuoliui draudžia įstatymas, iš eilės jo dar neišbraukė – valdininkai tikisi, jog šiemet Seimas patvirtins įstatymo pataisas, o Vyriausybė dėl infliacijos peržvelgs metinių pajamų sumos ribą ir ją padidins. Paradoksalu, tačiau ši suma prieš kurį laiką buvo padidinta tik daugiavaikėms šeimoms, o našlaičiams nekeista nuo 2003 metų.

Klaipėdietis pralaužė ledus

Aplinkos ministerija, parengusi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą, iki šiol manė, jog našlaičiais galima vadinti tik tuos globos namų auklėtinius, kurių tėvai mirę.

Tik po to, kai Klaipėdos valdininkai ir R. Janušaitis kreipėsi į ministeriją su prašymu praplėsti našlaičio sąvoką, buvo susivokta, jog ji išties per siaura.

„Įstatymo pataisų projekte, kuris jau pateiktas svarstyti Seimui, siūlome našlaičio sąvoką papildyti punktu „be tėvų globos likę asmenys”. Tuomet būtų pašalinta kliūtis lengvatinei paskolai gauti”, – tvirtino ministerijos Būsto skyriaus specialistas Ramūnas Šveikauskas.

Jis pripažino, kad globos namų auklėtinių įstatymai negina. Pavyzdžiui, absurdiška yra tai, jog socialinės, kitaip – našlaičių, pašalpos yra įskaičiuojamos į tokių asmenų metines pajamas. Tokiu būdu, priskaičiavus dar ir darbo užmokestį, neviršyti nustatytos 12 tūkst. Lt, ribos neįmanoma.

Šiais metais ministerija ketina surengti posėdį, kuriame bus ieškoma būdų, kaip klaidą ištaisyti.

Visa tai – ateities perspektyvos. Realiai, vadovaujantis dabartiniu įstatymu be pataisų, norint atsistoti į eilę socialiniam būstui gauti ir jį nuomotis, paliekama vienintelė išeitis – nuslėpti dalį pajamų. Išgyventi iš 1000 Lt per mėnesį, mokant nuomą ir kitus mokesčius, trumpam galėtų nebent realybės šou dalyviai.

Pasiūlė nakvynės namus

Uostamiestyje yra trys globos namai, iš kurių kasmet į savarankišką gyvenimą išeina kelios dešimtys auklėtinių. Jie, anot šių įstaigų direktorių, papuola į tokią mėsmalę, kad po savaitės „savarankiško” gyvenimo grįžta prašyti pagalbos.

Kiek didesnė nei 6 000 Lt skiriama vienkartinė pašalpa kiekvienam našlaičiui būstui įsigyti dažniausiai išleidžiama būtiniesiems buities daiktams – šaukštams, lėkštėms, virduliams ir kt. Beje, išmokos dydis nesikeičia jau 8 metus.

Jeigu našlaitis nesuskubo studijuoti, praranda ir kambarėlį bendrabutyje.

„Jie mums kaip vaikai, jeigu ne mes – niekas nepadės. Buvo atvejų, kada valdininkai pasiūlė jaunuolius apgyvendinti Nakvynės namuose, kartu su benamiais”, – pasakojo globos namų „Rytas” direktorė Regina Milašienė.

Dar vienų tokių namų – „Smiltelės” – vadovė Vida Petraitienė, apie auklėtinių likimus kalbėjo neslėpdama nuoskaudos.

„Pažiūrėkit, kokio ilgumo tos eilės socialiniam būstui gauti – metų metais žmonės laukia, o mūsų vaikams vietos reikia čia ir dabar – kur jiems dėtis su ryšulėliu išėjus pro duris? Baisi problema.

Dar skaudžiau dėl tokių jaunuolių, kaip Rosvaldas. Jis mūsų pažiba – kabinasi į gyvenimą visomis jėgomis, yra stropus studentas, o valstybė jį verčia tapti nusikaltėliu – dirbti nelegaliai, slėpti pajamas. Už šį vaikiną aš ir Savivaldybės koridorius minu, ir raštus ministerijoms kartu siuntinėjam. Negaliu pro piršus žiūrėti, kaip mūsų vaikai niekam nerūpi”, – karščiavosi V. Petraitienė.