Kopūstlapis – netinkamas tvarstis vočiai

Į Klaipėdos universitetinės ligoninės I chirurgijos skyrių patenka ir pacientai, kuriems, netikusiais būdais mėginus gydyti žaizdas ar nesilaikius higienos, prireikia ilgo gydymo ar net operacijos.

Apie buitines traumas ir kazuistinius liaudies medicinos atvejus kalbamės su šio skyriaus vedėju abdominalinės medicinos chirurgu Feliksu Grigalausku.

Gydytojas sakė, kad dabar, kai nebereikia virinti švirkštų, injekcijų sukeltos infekcijos – jau retenybė.

Tačiau pasitaiko, kad pats sau leisdamasis vaistus į raumenis, žmogus pataiko įbesti adatą į poodį, ir atsiranda pūlinių.

„Supūliavimas pasireiškia ne iš karto, o po kelių dienų, kartais – po savaitės. Prasidėjus odos uždegimui, kai dar nėra pūlinio, padėtų šilti, pusiau spiritiniai, tačiau jokiu būdu ne medaus, kompresai. Tinka ir fizioterapinės procedūros“, – sakė gydytojas.

Kartais problemų sukelia tai, jog žmonės laikosi per didelės higienos ir pažastis, kurias išskutus lieka įbrėžimų, trina rutuliniais dezodorantais – tai gali sukelti plaukų maišelių uždegimą. Tuomet susiformuoja skausmingi furunkulai, ir kartais jų būna keli židiniai, ir visoje pažastyje susidaro pūlinukai. Jie gydomi vaistais, o kartais prireikia net operacijos. Žodžiu, problemų žmogus turi kelioms savaitėms.

Kai higienos nesilaikoma, prakaituojant iššunta jautrios kūno vietos ir atsiranda vočių. Keli į vieną vietą susilieję furunkulai dar vadinami karbunkulais. Tačiau kad jie atsirastų, sakė gydytojas, turi būti sumažėjęs žmogaus atsparumas infekcijai, į nuskustą ar sumušimo vietą patenka nešvarumai.

Pats sau gydytojas

„Jokioje medicinos literatūroje jūs nerasite parašyta, kad votis, žaizdas gydyti padeda įvairūs bobučių tepalai, visokių lapų tvarsčiai, nuo jų žaizda tik šunta. Kartais pūlinys savaime pratrūksta, organizmas pats apsigina nuo infekcijų, o žmogus mano, kad sveikti padėjo „stebuklingas“ tvarstis“, – šypsosi chirurgas.

Rimčiausių bėdų prisidarydavo nuo narkotikų priklausomi asmenys, nesteriliais švirkštais leisdamiesi į veną aguonų estraktus.

Rimtų uždegiminių pūlinių, vadinamų limfodermitais, arba poodinių ląstelienos pūlinių uždegimų – flegmonų be operacijos neišgydysi.

Neišvengiama ir kraujo užkrėtimų. Šiuo metu tokių pacientų sumažėjo, nes vartoja kitokius narkotikus.

Vasarą, ypač kai karšta ir tinsta kojos, žmonės jas kasydamiesi įsibrėžia ir per pakenktą odos vietą gali patekti streptokokinė infekcija. Tuomet atsiranda vadinamoji rožė, kurią kai kas gydosi… užkalbėjimais.

Rožė, pasak gydytojo, esti keleto formų: tai gali būti tik paraudimas, lydimas karščiavimo, arba paraudusi oda per savaitę tampa negyva – tai nekrotinė rožės forma. Chirurginiu būdu pašalinus nekrotinius audinius, lieka „gyvos“ žaizdos arba tropinės opos. Jos gali apimti visą blauzdą ir oda virsta ištisa žaizda. Tokią tenka gydyti ilgus mėnesius, išvalyti iki švarių granuliacijų, ir kartais net reikia persodinti odą.

Dėl žaizdų ir infekcijos trofinių opų gali atsirasti ir ant pėdos, ir ant rankos.

Chirurgas įspėja, kad paviršinis žaizdų „gydymas“ įvairiais tepalais, net šlapimu, tik pablogina pažeistų audinių atsistatymą ir skatina opų plėtimąsi. Gali sukelti ir alergines reakcijas. Žaizdųpakraščių tepimas jodu ar briliantine žaluma veikia antiseptiškai.

Spuogai ir sepsis

Ypač nepatartina išspausti uždegiminį spuogą, išdygusį prie nosies, netoli akių. „Reikia palaukti, kol spuogas subręs ir pratrūks, arba kreiptis į gydytoją. Didesnį spuogą teks prapjauti. Spaudžiant spuogą ir infekcijai išplitus per veninę sistemą, kyla pavojus susirgti pūliniu meningitu, o tai jau gyvybės ar mirties klausimas“, – sakė gydytojas F. Grigalauskas.

Jis pasakojo, kad skyriuje dažni svečiai – benamiai, kurių savaitėmis negydytose pūlingose žaizdose pilna kirminų, kokius naudoja žvejai.

Ir dėl buityje patirtų traumų, sužeidimų, į skyrių patenka barų peštukų arba areštinės kontingentas: šie sukčiauja, norėdami pakliūti į gydyklą, tyčia praryja peilio galą arba prasiduria pilvą, arba leidžiasi vaistus, kad supūliuotų. Pasitaiko, kad žmogus netyčia praryja burnoje laikytą adatą; tuomet ji išimama arba pati iškeliauja per žarnyną.

Chirurgas įspėjo, kad ypač pavojingos gyvūnų ar žmonių įkandimų paliktos žaizdos. Jos – pačios bjauriausios, nes tiek žmogaus, tiek žvėries burnoje yra infekcija.

Paprastai žmonės įkanda vienas kitam mušdamiesi. „Pjautinė žaizda kuo gražiausiai sugyja, kąstinė – ilgiausiai negyja“, – sakė gydytojas.

Jis pastebėjo, kad jeigu žmona peiliu sužaloja savo vyrą, tai smeigta būna giliai, „iš širdies“.

Tie žmonės, kurie valgo smėlį, jeigu jis nesukelia žarnyno nepraeinamumo, didesnių problemų neturi. Mūsų žarnynas išvalo net prarytą metalo gabaliuką.

Chirurgams bent porą kartų per metus tenka operuoti netradicinės seksualinės orientacijos asmenų į išangę įgrūstus svetimkūnius, skirtus juslių dirginimui.

Traukiant rakštį kartais likusi svetimkūnio dalis supūliuoja. Bėda ta, kad žmonės pasikonsultuoti ateina tik subrendus pūliniui, kai jį jau reikia prapjauti.

„Kitas žmogus gali ir numirti, prasidėjus sepsiui, bet neis pas gydytoją. Ypač infekcijos kojose pavojingos žmonėms, sergantiems diabetu; apsileidimas gali baigtis kojų pirštų ar šlaunies amputacija“, – įspėjo pokalbininkas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.