Tarnybos metu sužalotiems policijos pareigūnams išmokamos vienkartinės kompensacijos priklauso nuo atlyginimo dydžio. Todėl nukentėjęs komisaras gali tikėtis kur kas didesnės išmokos nei eilinis patrulis. Nors pripažįstama, kad tokia praktika ydinga, taisyti padėties neskubama.
Dėl esamos tvarkos tiek LŽ kalbinti Seimo nariai, tiek policijos vadovai linkę tik gūžčioti pečiais. Klausimą išgirdęs Policijos departamento Teisės valdybos viršininkas Audrius Jakutis net šiek tiek sutriko. „Apie tai niekada nebuvo kalbėta Vidaus tarnybos statuto tobulinimo darbo grupėje. Niekas tokio klausimo nekėlė. Tikrai žinau, kad jokių skundų dėl nustatytos kompensavimo tvarkos iki šiol nebuvo”, – teigė jis.
Minėta darbo grupė, kuriai vadovauja Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sekretorius Stanislovas Liutkevičius, pasiūlė dar 2006 metais priimtus statuto pakeitimus. Šiuo metu parengtas dar vienas siūlymų paketas. Tačiau ir šįkart apie kompensavimo tvarką neužsimenama nė žodžiu.
„Iškėlėte tikrai opią problemą. Niekas iki šiol į tai neatkreipė dėmesio. Reikės pasitarti su Seimu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kitomis institucijomis ir darbo grupėje aptarti šitą klausimą”, – LŽ sakė S.Liutkevičius. Anot jo, nors šiuo metu darbo grupei labiausiai rūpi tiksliau reglamentuoti pareigūnų darbo užmokestį, kompensacijomis už tarnyboje patirtus sužalojimus taip pat esą bus pasidomėta.
Lėmė teismų praktika
Policijos pareigūnui už sveikatos sutrikimus pagal šiuo metu galiojančią tvarką gali būti mokama iš dviejų šaltinių. Susirgęs policininkas, kaip ir visi darbuotojai Lietuvoje, gauna išmokas iš „Sodros”. Iki 2006 metų vidurio tarnybos metu sužalotas pareigūnas, net ir turėdamas nedarbingumo pažymėjimą, paramos iš „Sodros” nesulaukdavo. Atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laipsnį jam buvo mokama vienkartinė kompensacija. Tačiau Seimui priėmus atitinkamą pataisą nukentėjęs pareigūnas dabar gauna abi išmokas.
Pataisa buvo pasiūlyta remiantis Lietuvoje susiformavusia teismų praktikai. Mat dauguma nukentėjusių pareigūnų į teismus kreipdavosi reikalaudami mokėti jiems iš „Sodros” lėšų, kaip ir kitiems darbuotojams. Savo pretenzijas pareigūnai dažniausiai motyvuodavo tuo, kad šios išmokos sietinos su laikinuoju nedarbingumu, o kompensacijos mokamos už tai, kad tarnybos metu asmuo rizikavo sveikata ar gyvybe, todėl ir nukentėjo. Pasak S.Liutkevičiaus, teismai minėtas „Sodros” lėšas visada priteisdavo. Tad teliko viena išeitis – keisti statutą.
Skirstomi į grupes
Tačiau net išsiaiškinus dėl „Sodros” išmokų niekas nepagalvojo apie netinkamą kompensavimą už patirtus sužalojimus. Pareigūnai dažniausiai atsiperka lengvai sveikatos sutrikdymais, kur kas rečiau – apysunkiais ar sunkiais. Už pastaruosius skiriama 24, už apysunkius – 18, už lengvus – 12 mėnesių atlyginimo dydžio kompensacija.
Pamėginkime suskaičiuoti. Neseniai dirbti pradėjęs patrulis negauna jokių priedų, jo atlyginimas siekia apie 800 litų. Tad lengvai nukentėjęs toks patrulis gaus 9,6 tūkst. litų. Aukštesnio rango pareigūnai uždirba ir 2000 ar 3000 litų. Tad gali tikėtis ir atitinkamos kompensacijos.
S.Liutkevičus LŽ paaiškino, esą pagal galiojančią tvarką pareigūnai skirstomi į tris grupes. Nuo to taip pat priklauso jiems mokamos kompensacijos dydis. „Kabinetiniai” darbuotojai paprastai patenka į žemiausią – trečiąją grupę, patruliai, kaip labiausiai rizikuojantys pareigūnai, priskiriami aukščiausiai – pirmajai grupei. Vis dėlto kompensacijų skirtumas dėl to kinta palyginti nedaug.
Ministerijos sekretorius S.Liutkevičius priminė, kad lėšos skiriamos tik tuo atveju, jei pareigūnas nukentėjo tarnybos metu vykdydamas savo tiesiogines pareigas, o ne, pavyzdžiui, lipdamas laiptais darbovietėje paslydo ir susižeidė koją. Tokia tvarka galioja palyginti neseniai. Susižalojęs pareigūnas turi kreiptis į Centinę medicinos ekspertizės komisiją. Ji sprendžia, kokio sunkumo sužalojimų būta, ir nustato, ar asmuo prarado dalį darbingumo. Šiuo atveju išmokos numatytos didesnės. Be to, dalies nedarbingumo netekęs pareigūnas, jam sutikus, gali būti pervestas į ne tokias rizikingas pareigas.
Ieškinių daugėja
Nukentėjusiam pareigūnui kompensacija išmokama gavus Centrinės medicinos ekspertizės komisijos sprendimą. Dėl to tarsi ir nekiltų jokių problemų. Tai valstybės biudžeto lėšos, skirtos policijai. Tačiau vėliau prasideda teismų procesai. VRM regreso tvarka siekia išsireikalauti pinigus iš asmens, kuris sužalojo pareigūną.
A.Jakutis LŽ sakė, kad nuo 2003 metų apie 80 tokių ieškinių teismus jau pasiekė ar netrukus pasieks. „Galima drąsiai pridėti dar kokius 10 ieškinių. Tiesiog Teisės valdyba jų dar nesulaukė”, – tikino jis.
LŽ pavyko pakalbinti pernai per Jonines Telšių rajone Mitkaičių kaime nukentėjusį policininką Arūną Pakalniškį. Jis buvo sumuštas, kai tramdė įsisiautėjusius chuliganus. A.Pakalniškis patvirtino, kad jam buvo sumokėta 12 atlyginimų dydžio kompensacija. „Pernai prieš Naujuosius metus man išmokėjo pinigus”, – sakė policininkas.
Telšių rajono policijos komisariato viršininkas Linas Špakauskas tikino, kad nukentėjus pareigūnams visada kreipiamasi dėl išmokų. „Stengiamės formuoti teigiamą praktiką. Šiuo metu pradėta dešimt ikiteisminių tyrimų dėl pasipriešinimo pareigūnams ar jų įžeidimo. Nenutylime tokių dalykų”, – kalbėjo jis.
Ar policijai visada pavyksta iš kaltininko išsireikalauti pareigūnui sumokėtus pinigus – kita kalba. Kai kurie pažeidėjų neturi jokio turto, tad ir teismo sprendimas tokiais atvejais bejėgis.
Įstatymų painiava
Sprendžiant dėl kompensacijų išmokėjimo nukentėjusiems pareigūnams ir žalos išieškojimo regresine tvarka susiduriama su įstatymų nulemta painiava.
Neseniai Vilniaus apygardos teismas nusprendė išreikalauti iš pareigūną lengvai sužalojusio asmens 25 tūkst. litų. Sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, tad galutinis rezultatas kol kas nežinomas. Tačiau pareigūną galbūt sužalojusį įtariamąjį ginantis advokatas Gediminas Butkus teigia, kad įstatymuose esama nesuvokiamų dalykų. Šiuo atveju pareigūnui priklauso 12 atlyginimų dydžio išmoka – 30 tūkst. litų. Tačiau Vilniaus apygardos teismas ją sumažino. Esą įtariamasis pareigūnui sudavė netyčia. Veido sumušimą teismas įvertino 25 tūkst. litų. Pasak G.Butkaus, teismas turi teisę sumažinti sumą. Vadinasi, policija regreso tvarka nebegalės atgauti visos sumos.
Sužalojo… įstaigą
Toliau – dar gražiau. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas pirmos instancijos teismuose paprastai kalbama ne apie asmeniui padarytą žalą, o tik apie kompensaciją. Apeliacinėje instancijoje situacija keičiasi. „Per apeliaciją kompensacija virsta žalos atlyginimu. Dar įdomiau, kad tada jau kalbama ne apie asmeniui padarytą žalą, o apie žalą valstybei”, – LŽ sakė advokatas.
Motyvacija paprasta – esą pareigūnui kompensacija mokėta iš biudžetinių lėšų, tad žalą patyrė institucija, kuri buvo priversta atseikėti tuos pinigus. „Kalbama apie sveikatos sutrikdymą. Ar galite įsivaizduoti, kad sveikata sutrikdyta institucijai? – piktinosi G.Butkus. – Suprasčiau, jei kas nors ateitų, išdaužytų langus, sulaužytų stalus. Tada nukentėtų institucija, jos turtas.”
Esama ir daugiau keistų dalykų. 2004-aisiais priimtas Vyriausybės nutarimas dėl sunkaus, apysunkio ir lengvo sveikatos sutrikdymo nustatymo ne vienam su tuo susidūrusiam asmeniui kelia abejonių. Nutarime teigiama, kad lengvas sveikatos sutrikdymas – ne tik paprasta kraujosruva, bet ir poros dantų netekimas bei kai kurių pirštų amputacija. Lengvas sveikatos sutrikdymas taip pat yra ir uždara kaukolės trauma, sukėlusi galvos smegenų sukrėtimą.
Tačiau apie tai niekas nekalba. Nukentėję pareigūnai nesiskundžia, valdžios vyrams to, atrodo, pakanka. Atvejis, kai pareigūnui mėginant sulaikyti automobilį šis pervažiavo jam kojas, regis, irgi nieko nejaudina. Policininkas neteko dalies darbingumo, jam, LŽ duomenimis, teko išeiti iš darbo, tačiau tai tebuvo lengvas sveikatos sutrikdymas.
Nėra skundų – nėra sprendimų
Buvęs vidaus reikalų ministras dabartinis Seimo narys Vidmantas Žiemelis nustebo paklaustas apie kompensavimo tvarką. Jis keliskart pasitikslino, ar tokios kompensacijos yra vienkartinės. „Jei tai vienkartinės kompensacijos, tikrai nesuprantu, kodėl mokama „pririšta” prie atlyginimo suma. Jo teigimu, išmokos turi būti vienodos visiems. V.Žiemelis svarstė, kad turėtų būti nustatytas bazinis dydis, tačiau negalėjo pasakyti koks. Į šį klausimą neatsakė nė vienas vėliau LŽ kalbintas pareigūnas, nors visi sutiko, kad tokios kompensavimo tvarkos negali būti.