Taupymas eurais: taip ir ne

Lapkričio mėnesį įsiplieskęs litų keitimo į eurus laužas vis dar rusena. Ekspertų bandymai jį visiškai užgesinti vis nueina veltui, nes gandai, anot jų, veikia labiau nei informacija iš patikimų šaltinių.

Tarp šalies gyventojų jau tvyro nuomonė, esą labiau apsimoka taupyti ta valiuta, kuria ketinama išleisti, tačiau egzistuoja ne viena šios auksinės finansinės taisyklės interpretacija. Anot ekonomikos analitikų, niekas nežino, kada tiksliai šalyje bus įvestas euras, o ekonomikos rodikliai rodo, kad iki 2012-2013 metų dar tikrai naudosimės mokėjimo priemone – litu. Todėl taupyti eurais, nežinant, kada prireiks litų, gali būti nuostolinga.

Euras dabar atsiskaityti – gerai.
Šiuo metu bankai vėl pastebi didesnį klientų susidomėjimą eurais ir bandymą indėlius litais paversti šia valiuta. Anot „Hansabanko” Investicinių produktų pardavimų valdymo departamento direktoriaus Igorio Ryklio, pastaruoju metu pastebima tendencija dažniau sudaryti terminuotų indėlių sutartis eurais. Nuo praėjusių metų pradžios iki metų pabaigos naujai sudaromų indėlių eurais apimtis išaugo dvigubai, nors jų dalis bendrame indėlių portfelyje vis tiek išlieka kur kas mažesnė nei litų. „Priežastys, lemiančios šį pasikeitimą, yra kelios. Auga palūkanos, mokamos už eurus, didėja paskolų eurais dalis, ir tai skatina gyventojus laikyti indėlius eurais, nes rekomenduojama laikyti indėlį ta valiuta, kuria planuojama naudoti atsiskaitymams”, – LŽ sakė I.Ryklys. Todėl šalies gyventojams, šiuo metu aktyviai svarstantiems, ar keisti litus į eurus, patartina pagalvoti, ką jie su tais pinigais planuoja daryti.

Euras artimiems pirkiniams – blogai

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda LŽ pripažino, kad šalyje smarkiai veikia gandų sistema, o dėl to galimi klaidingi ekonominiai sprendimai. „Žmonės, pasimokę iš praeityje buvusių krizių, nori iš anksto apsidrausti. Šioje vietoje jie draudžiasi neracionaliai. Žinoma, kad indėlių litais palūkanos bankuose yra didesnės nei eurų. Pinigai, laikomi eurais, bus išleisti, ir veikiausiai Lietuvoje, ir dar litais”, – neabejodamas sako ekspertas. Anot jo, šiuo metu žmonės konvertuodami litus į eurus moka mokestį ir šiek tiek praranda pirmą kartą, laikydami indėlius eurais su mažesnėmis nei litų palūkanomis dalis lėšų prarandama antrą kartą, o trečią kartą bus prarandama, kai eurai bus keičiami į litus, nusprendus ką nors nusipirkti. „Taip elgtis ekonomiškai nėra protinga. Siūlau laikyti pinigus ta valiuta, kuria planuojama išleisti, t. y. litais, nebent susidarytų tokia situacija, kad devalvavimo gandui atsirastų rimtesnių priežasčių. Kalbu ne tik apie dabartinę padėti, bet ir prognozuoju mažiausiai dvejiems metams į priekį. Tiems žmonėms, kurie turi laisvų pinigų, geriau vertėtų pasvarstyti apie galimybę investuoti į investicinius fondus”, – sakė G.Nausėda.

Taupyti sau, ne bankui

Anot DnB NORD banko vyresniosios analitikės Jekaterinos Rojakos, egzistuoja dvi litų keitimo į eurus medalio pusės. Viena ekonominė, kita – psichologinė. „Ekonominiu požiūriu tikrai nepatartina litų keisti į eurus, nes prarandama dalis lėšų. Žiūrint psichologiškai, žmogui nesvarbi ta prarandama dalis, jis nori jaustis ramus, tačiau iš to komerciniai bankai gauna didesnį pelną. Keisdami pinigus žmonės sumoka už valiutos keitimą, kita vertus, bankai moka mažesnes palūkanas negu galėtų”, – bendraudama su LŽ atviravo J.Rojaka. Šaliai įvedus eurą ir keičiant valiutą, anot pašnekovės, visuose bankuose laikomos sąskaitos bus nemokamai konvertuojamos oficialiu kursu. Vadinasi, žmonės pasikeis ne tuo kursu, kokį siūlo bankas, o tuo, koks yra oficialus ir beje didesnis. Todėl šiuo atveju gyventojai turės galimybę šiek tiek sutaupyti.

Vien tik eurais nepirksim

BNS pranešė, kad Lietuvos akcininkų asociacija, siekdama skaidrios ir konkurencijos sąlygomis veikiančios vertybinių popierių plėtros, siūlo Vilniaus vertybinių popierių biržoje prekiauti bei atsiskaityti eurais. Anot asociacijos tarybos pirmininko Giedriaus Steponkaus, tai leistų išvengti spekuliacijų Baltijos šalių valiutų – lito, lato ir kronos devalvavimo tema, kurios didina investicijų į Baltijos biržas riziką. „Nematau geresnės naujienos Lietuvos kapitalo rinkai kaip pradėti vertybinių popierių kotiravimą, prekybą bei atsiskaitymą eurais”, – pranešime spaudai sakė G.Steponkus. Tikimasi, kad šį projektą Vilniaus darbo birža inicijuos nelaukdama euro įvedimo Lietuvoje.

Tačiau, anot ekonomikos analitiko G.Nausėdos, jeigu bus pradėta prekiauti tik eurais, tai būtų tiesioginis nusižengimas Lietuvos įstatymams, nes teisėta mokėjimo priemonė yra litas. „Niekas negali uždrausti priimti lito kaip atsiskaitymo priemonės. Kaip papildoma priemonė atsiskaityti eurais, abiem šalims susitarus, dar svarstytina”, – sakė jis. Anot analitiko, atimti iš lito atsiskaitymo priemonės vaidmenį būtų nesąmonė ir teisinis absurdas.