Svarbiausias Putino vizito Bulgarijoje klausimas – susitarimai energetikos srityje

Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizito Bulgarijoje antrąją dieną, penktadienį, didžiausias dėmesys bus skiriamas susitarimams energetikos srityje, kurie pasirašomi netylant kritikai, kad siekdama naudos iš šių susitarimų Bulgarija taps visiškai priklausoma nuo Rusijos energijos išteklių.
V.Putinas savo antrojo vizito į Bulgariją atvyko ketvirtadienį vakare. Tai tikriausiai bus jo paskutinis prieš pasitraukimą iš posto svarbus postūmis dėl Rusijos energetikos interesų užsienyje.

V.Putinas, kurį simboliškai lydi jo pasirinktas politinis įpėdinis, pirmasis vicepremjeras Dmitrijus Medvedevas, penktadienį Sofijoje stebės, kaip pasirašomi keli ilgai atidėlioti susitarimai energetikos srityje.

Rusijos kompanija „Atomstroieksport“ pasirašys 4 mlrd. eurų (13,8 mlrd. litų) vertės kontraktą statyti naują atominę elektrinę Belenėje prie Dunojaus.

Po 14 metų trukusių derybų abi šalys taip pat pagaliau įsteigs bendrą kompaniją, kuri turės nuo Burgaso iki Aleksandrupolio nutiesti naftotiekį Rusijos naftai iš Kaspijos jūros regiono į Egėjo jūros regioną tiekti. Šis naftotiekis vadinamas gyvybiškai svarbia alternatyva tanklaivių perpildytam Bosforo sąsiauriui.

V.Putinas taip pat bandys įtikinti Bulgariją dalyvauti dujotiekio „Pietų srautas“ projekte, kurį siūlo Rusijos gigantė „Gazprom“ ir Italijos ENI. Šiuo dujotiekiu dujos iš Rusijos Juodosios jūros dugnu būtų tiekiamos į Bulgariją, o tada – į centrinę ir Pietų Europą.

Susitarimą nutiesti dujotiekį iš Rusijos į Europą Juodosios jūros dugnu pasirašė pernai lapkritį Rusijos valstybinė dujų monopolininkė „Gazprom“ ir Italijos koncernas ENI.

Pagal projektą, 900 km ilgio dujotiekis eis per Bulgariją, jo pajėgumas bus maždaug 30 mlrd. kubinių metrų per metus.

„Pietų srauto“ konkurentas yra dujotiekis „Nabucco“ iš Kaspijos jūros šelfo į Europą per Turkiją ir Balkanus, kuri ketina nutiesti Turkijos „Botas“, Vengrijos MOL, Bulgarijos „Bulgargaz“ ir Rumunijos „Transgaz“.

Kadangi Sofija suinteresuota dalyvauti abiejuose projektuose, ji mėgina išsiderėti sau kuo naudingesnes sąlygas.

Buvo tikėtasi, kad susitarimas dėl Bulgarijos dalyvavimo „Pietų sraute“ bus pasirašytas per V.Putino vizitą, bet tikriausiai tai neįvyks.

„Mes suderinome du trečdalius susitarimo teksto, bet dar yra neišspręstų klausimų“, – trečiadienį pranešė Bulgarijos ekonomikos ir energetikos ministras Petaras Dimitrovas.

Tarp ginčijamų problemų ekspertai nurodo teises valdyti dujotiekį, einantį Bulgarijos žeme, taip pat dujų tranzito mokesčio nustatymo schemą ir kiekvieno dalyvio dalį projekte.

„Derybos dėl „Pietų srauto“ tęsiasi. Bulgarija turi savo poziciją. Bet susitarimas nebus pasirašytas per prezidento Putino vizitą“, – cituoja Bulgarijos informacijos agentūra BTA šalies užsienio reikalų ministro Ivailo Kalfino žodžius.

Bulgarija, kuri beveik visas sau reikalingas dujas ir naftą gauna iš Rusijos, jau pažadėjo paremti kitą, Europos Sąjungos (ES) dujotiekį „Nabucco“, kurio tikslas – diversifikuoti Europos energijos šaltinius apeinant Rusiją ir imant dujas iš Kaspijos jūros baseino.

Tačiau Bulgarija taip pat trokšta gauti nemažus tranzito mokesčius, kuriuos Rusija moka už naftos ir dujų tranzitą per jos teritoriją.

Ekonominiai ryšiai tarp šių buvusių šaltojo karo sąjungininkių pablogėjo 1989 metais žlugus komunizmui, bet Bulgarija vis dar yra dėkinga carinei Rusijai už išvadavimą per 1877-1878 metų rusų ir turkų karą, po penkis šimtmečius trukusio Osmanų imperijos dominavimo.

Pirmąją buvimo Sofijoje dieną V.Putinas ir jo kolega Bulgarijoje Georgijus Pervanovas iškilmingai paskelbė Rusijos metų Bulgarijoje pradžią.

Pagal jų programą Bulgarijos žiūrovai pamatys žymiausių Rusijos teatrų spektaklius, muzikinių kolektyvų ir atskirų atlikėjų pasirodymus, įvairiuose šalies miestuose vyks kino festivaliai, knygų mugės, Rusijos dailininkų parodos.

Kalbėdamas ketvirtadienį Nacionaliniuose kultūros rūmuose Sofijoje V.Putinas sakė, kad Rusija „gerbia politinį Bulgarijos pasirinkimą“ – įstoti į Europos Sąjungą ir NATO“. Pasak jo, turimas omenyje Bulgarijos pasirinkimas ,“kaip apginti savo interesus, ir jos gynybinė galia“ .

„Svarbiausia, kad tai eitų į naudą Bulgarijai“, – sakė Rusijos lyderis.

Savo ruožtu G.Pervanovas pareiškė, kad jo šalis neketina rinktis Rusijos ar Europos Sąjungos“.

„Mūsų santykiai grindžiami pragmatizmu, juose nėra veidmainystės, nėra apgaulingų teiginių, tokių kaip „arba Europa, arba Rusija“, – pažymėjo Bulgarijos prezidentas.

V.Putino ir G.Pervanovo derybos bus devintasis nuo 2002 metų Rusijos ir Bulgarijos vadovų susitikimas.

Vizitas vyksta jubiliejiniais Rusijos ir Bulgarijos santykių istorijos metais – sukankant Bulgarijos išsivadavimo 130- metinėms nuo to laiko, kai 1878 metų kovo 3 dieną buvo pasirašyta San Stefano taikos sutartis, nutraukusi 1877-1878 metų Rusijos ir Turkijos karą.

Būtent šiai istorinei datai, nuo kurios buvo pradėta atkurti Bulgarijos valstybingumą, skirti 2008-aisiais rengiami Rusijos metai Bulgarijoje ir 2009-aisiais rengiami Bulgarijos metai Rusijoje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.