Vos pasibaigus šventiniam pirkimo maratonui, prekybininkai vėl ėmė vilioti prekių išpardavimais ir nuolaidomis. Tačiau dažnas spėjo nusivilti ir įtarti, jog šios vilionės – apgavystė.
Įstatymas nevaržo
Daugelio parduotuvių vitrinų iškabos kvieste kviečia esą gerokai sumažintomis kainomis. Tačiau pirkėjai, apsilankę parduotuvėje, patiria, kad iš tiesų didžiosios ir plačiai išreklamuotos nuolaidos taikomos tik vienam kitam gaminiui. Prekybininkai dėl to nesuka galvos, nes išpardavimai Lietuvoje nėra reglamentuoti.
Nors dar praėjusių metų vasarą Ūkio ministerija buvo paruošusi projektą taisyklių, kurios apibrėžtų tokių akcijų pradžią ir pabaigą, jų svarstymas buvo atidėtas neribotam laikui.
Lietuvos vartotojų instituto prezidentės Zitos Čeponytės teigimu, priėmus naują Ūkio ministerijos parengtą įstatymą, išpardavimai šalyje prasidėtų ne prieš pat Kalėdas ar iškart po jų, o tik vasario pabaigoje ir truktų kelias savaites.
„Dėl šio įstatymo projekto pardavėjai labai sunerimo. Juk retas pirkėjas norėtų šiltus batus, megztinį ar kailinius įsigyti pavasariop. Tad, prekybininkų manymu, pradėti taikyti nuolaidas žieminiams daiktams pavasarį būtų nelogiška”, – tvirtino Z.Čeponytė.
Verslininkai pastebėjo, kad dėl kasmet šiltėjančių žiemų daugelis šių prekių ir taip lieka neišpirktos.
Nevengiama apgaulių
Dauguma žmonių išpardavimus vertina teigiamai. Tačiau dažnai pirkėjai apgaudinėjami nurodant nuolaidų dydžius.
Z.Čeponytės teigimu, neretai į juos kreipiasi žmonės ir skundžiasi, jog parduotuvėje radę jiems patinkantį daiktą su nuolaida pastebi, kad jis kainuoja kiek ir anksčiau, tik pirmoji kaina nurodyta didesnė.
Nors tai yra akivaizdus apgaudinėjimas, imtis priemonių bus neįmanoma tol, kol nebus priimti teisės aktai, detaliai reglamentuojantys pardavimo skatinimą šalyje.
Lentynas šluoja moterys
Nors pragyvenimo išlaidos didėja, vartotojai galimybės apsipirkti nuolaidų metu nepraleidžia. Pardavėjai pastebėjo, kad kasmet pirkėjai itin suaktyvėja pirmosiomis ir paskutinėmis išpardavimų savaitėmis. Pirmąją savaitę dar būna gausu įvairių prekių, o paskutiniąją siekiama atsikratyti niekam tikusiais likučiais. Tuomet prekybininkai kainas sumažina iki simbolinės sumos.
Kasmet išpardavimų metu apyvarta per dieną padidėja trečdaliu. Dažniausiai lentynas šluoja moterys, tačiau jos ne visada perka tai, kas reikalinga. Po tokių aklų apsipirkimų pastebima, kad įsigytas pirkinys yra ne itin kokybiškas ar nelabai patinkantis, tad neretai jį bandoma grąžinti.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Ne maisto prekių ir paslaugų skyriaus vedėjas Edvinas Pabinskas patvirtino, kad prieš pat Naujuosius ir iškart po švenčių padaugėja gyventojų skundų dėl vartotojų teisių pažeidimų.
„Šiuo laikotarpiu būna skundų bumas. Šiemet sulaukėme nemažai jų dėl nekokybiškų dovanų, kurių pirkėjas iškart išbandyti negalėjo. Išpardavimų metu skundų taip pat padaugėja, nes dažnas perka viską iš eilės ir net netikrina daiktų kokybės”, – tvirtino E.Pabinskas.
Pašnekovo teigimu, dažniausiai skundžiamasi dėl nekokybiškos kosmetikos, avalynės, drabužių. Apie 95 proc. visų skundų išsprendžiami vartotojų naudai.
Prisiperka, paskui grąžina
Prekybininkai pripažįsta, kad pirmieji metų mėnesiai pelningi būna itin retai. „Visos parduotuvės, išreklamavusios išpardavimus, pasiekia milžinišką apyvartą, tačiau ne pelną”, – aiškino „Aprangos” grupės rinkodaros direktorė Irma Marcinkienė.
Anot pašnekovės, per išpardavimus dėl nuolaidų patiriami ir nuostoliai.
Jie skaičiuojami ir dėl nesąžiningų pirkėjų, kurie nukainotų prekių ne tik nevertina, mėto, nepadeda į vietą, bet ir tyčia sugadina – suplėšo, išpurvina, išplėšia sagas.
„Tai, ko mūsų tinklo parduotuvės neparduoda išpardavimų metu, nuvežame į vadinamąsias išparduotuves arba išvis nurašome”, – bylojo pašnekovė.
Kai kurie žmonės ima piktnaudžiauti – neturėdami laiko arba tingėdami matuotis, iš akies prisiperka drabužių, kuriuos po kelių dienų grąžina.
„Žinoma, taip elgiasi ne visi. Dažniau savo kaip vartotojo teisėmis naudojasi jauni žmonės”, – pastebėjo I.Marcinkienė.
Kai kurie, nusipirkę daiktą, po kelių dienų pastebi, jog jis nukainotas dar labiau, todėl dažnai grąžinę netrukus jį vėl perkasi darsyk nupigintą. Z.Čeponytės teigimu, taip elgiasi ne visai sąžiningi piliečiai, tačiau šiuo atveju įstatymas yra jų, o ne pardavėjų pusėje.
Užsienyje – pigiau
Lietuviškieji išpardavimai kišenes tuština kur kas labiau nei apsipirkimas užsienyje. Neretai ten to paties prekybos tinklo parduotuvėse prekės būna kur kas pigesnės nei Lietuvoje. Tačiau šalies prekybininkai to pripažinti nelinkę.
„Jei ant dviejų vienodų daiktų yra tas pats prekinis ženklas, tai nereiškia, kad šie daiktai yra tokie patys. Kainos skiriasi dėl to, kad skiriasi medžiagos sudėtis, kokybė”, – tikino I.Marcinkienė.
Tačiau kitų specialistų manymu, taip yra dėl mažos Lietuvos rinkos. „Iš tiesų nemažai prekių pas mus yra kur kas brangesnės, lyginant su tomis, kurias galime įsigyti užsienyje „, – pripažino Z.Čeponytė.
Vyksta pirkti svetur
Vis daugiau lietuvių vyksta apsipirkti į užsienį. Kai kurie jų teigia, kad ten perkasi ne tik madingų, kur kas pigesnių, bet ir gerokai kokybiškesnių daiktų.
„Pamatyti, kas yra tikrieji išpardavimai, galima tik užsienyje. Ten ir nuolaidos tikrai didesnės nei pas mus”, – tvirtino Rita Ramanauskaitė, apsipirkti nuolat vykstanti į Italiją bei Vokietiją. Tiesa, dažnai keliaujanti mergina pabrėžė, kad specialiai išpardavimų nelaukianti, jei randa patinkantį daiktą, nedvejodama perka jį ir Lietuvoje.
„Viską perku spontaniškai ir dar nė sykio dėl to nesigailėjau. Lietuvoje retai ką nors įsigyju, net nematau čia dėmesio vertų pirkinių”, – įtikinėjo pašnekovė.