Vadinamoji sekimo direktyva Lietuvoje kol kas lieka neįteisinta. Atmetęs prezidento siūlomas atitinkamo įstatymo pataisas, Seimas pripažino ir savo darbo broką.
Vakar parlamentarai nusprendė, kad lygiai prieš mėnesį jų priimta Elektroninių ryšių įstatymo pataisa, įteisinusi vadinamosios sekimo direktyvos nuostatas, buvo prastumta skubotai, dėl to projektas taisytinas. „Praregėti” parlamentarams padėjo ir prezidentas Valdas Adamkus, įžvelgęs įstatymo prieštaringumą ir dėl to jį vetavęs.
Nors Seimas atmetė šalies vadovo veto, taisyti įstatymą iš esmės parlamentarai ryžosi savo noru. Gruodį forsuojant pataisą dėl vadinamosios sekimo direktyvos teigta, kad Lietuva – viena paskutinių Europos Sąjungos (ES) šalių, neįtraukusių jos nuostatų į nacionalinės teisės sistemą. Tačiau vakar paaiškėjo, kad kol kas tik septynios valstybės yra atlikusios šį darbą.
Vertinta prieštaringai
Europos Parlamento ir Tarybos priimta vadinamoji sekimo (arba duomenų kaupimo) direktyva, skirta kovoti su terorizmu bei organizuotu nusikalstamumu, ES šalyse sukėlė daug triukšmo ir prieštaringų vertinimų. Kai kurie Seimo nariai nuogąstavo, kad Lietuvoje įgyvendinus šią direktyvą šalis pavirs totalinio sekimo policine valstybe, kurioje į kiekvieną pilietį bus žiūrimą kaip į potencialų teroristą. Be to, visuotinis telefonų skambučių registravimas pažeidžia žmogaus teises.
Gruodį palaimintos įstatymo pataisos ryšio paslaugas teikiančias bendroves įpareigojo šešis mėnesius (atskirais atvejais – metus) saugoti skambintojų ir skambučio ar SMS žinutės sulaukusiųjų telefonų numerius, ryšio naudotojų vardus, pavardes, pavadinimus (jei tai juridinis asmuo), adresus, taip pat interneto naudotojų atpažinimo kodus, IP adresus ir kitą panašaus pobūdžio informaciją. Bendrovės būtų privalėjusios kaupti informaciją apie abonento buvimo vietą ryšio metu ir net fiksuoti duomenis apie neatsakytus skambučius. Tą daryti bendrovės būtų turėjusios savo sąskaita. Pataisas vetavęs V.Adamkus siūlė nustatyti, kad išlaidos už įrangą, reikalingą kaupti bei saugoti duomenis, būtų kompensuojamos iš valstybės lėšų, bet parlamentarai tam nepritarė.
Lydėjo propaganda
Prezidento pateiktos pataisos daugelio parlamentarų vertintos kaip mėginimas įtikti elektroniniam komunikacijų verslui. Šalies vadovo iniciatyvoms siūlė nepritarti trys už šį įstatymą atsakingi Seimo komitetai – Informacinės visuomenės plėtros (IVPK), Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Biudžeto ir finansų (BFK).
Pasak IVPK vadovo liberalcentristo Rimanto Remeikos, gruodį aktyviai agitavusio balsuoti už direktyvos įteisinimą, įstatymas tikrai nėra tobulas, tačiau prezidento pataisos sukeltų dar didesnį sąmyšį.
„Įstatymą lydėjo šiurkšti propaganda. Šis įstatymas absoliučiai neturi nieko bendro su kokiu nors papildomu sekimu. Tiesiog ilginamas duomenų saugojimo terminas”, – aiškino konservatorė Rasa Juknevičienė.
Pasak jos, vadovaujantis prezidento logika, įvedus eurą prekybininkai galėtų reikalauti kompensuoti išlaidas už naujus kasos aparatus.
„Darbietis” Kęstutis Daukšys siūlė taisyti įstatymą ir priimti tik tada, kai jis bus sutvarkytas pagal Konstituciją ir „sveiką protą”. „Svarbu, kad įstatymas neverstų tapti policine valstybe, kurioje visi duomenys apie mūsų piliečių gyvenimą būtų saugomi visiškai be jokio reglamentavimo”, – kalbėjo jis.
Lėšų nenumatyta
Visus taškus ant „i”, pagrįsdamas būtinumą atmesti prezidento veto, sudėliojo Seimo BFK vadovas socialdemokratas Jonas Lionginas. Pasak jo, komiteto nariai labai atidžiai išnagrinėjo minėtąją ES direktyvą. „Ten nė žodžiu neužsiminta, kad valstybės turėtų kompensuoti komunikacijos įmonių išlaidas dėl šios direktyvos. Ir nė viena valstybė to nedaro. Lietuva būtų pirmoji”, – pabrėžė J.Lionginas.
Be to, nepateikta jokių skaičiavimų, kokia suma būtų reikalinga kompensacijoms. Pasak J.Liongino, viena įmonė tikina, kad paslaugos kainuotų 20 tūkst. litų, kita – 10 mln. litų. BFK nuomone, iš viso reikėtų maždaug 100 mln. litų. „Tačiau šių metų biudžetas jau patvirtintas, be to, priimtas Fiskalinės drausmės įstatymas, ir per metus biudžetas nekeičiamas”, – aiškino J.Lionginas.
Telekomunikacijų paslaugas Lietuvoje teikia septynios įmonės, interneto – 115.