Seimo nariai ketvirtadienį „įšaldė” eurointegracines Elektroninių ryšių įstatymo pataisas, kurios būtų įpareigojusios stacionaraus ir mobiliojo ryšio bendroves fiksuoti telefoninius gyventojų pokalbius, SMS žinutes ir elektroninius laiškus.
Plenariniame posėdyje parlamentarai nepritarė pataisas vetavusios prezidento Valdo Adamkaus pateiktiems siūlymams, jog telekomunikacijų bendrovėms būtų kompensuojamos išlaidos už įrangą, reikalingą kaupti bei saugoti duomenis, tačiau nepriėmė ir įstatymo pataisų, kokios buvo priimtos iki šalies vadovo veto.
Tai reiškia, kad šiuo metu galioja senas Elektroninių ryšių įstatymas – tai yra be eurointegracinių pataisų.
Minėtas įstatymas buvo keičiamas siekiant į Lietuvos teisyną inkorporuoti Europos Parlamento (EP) ir Europos Tarybos (ET) Duomenų saugojimo, kitaip dar vadinamą „sekimo direktyvą”.
Pagal „įšaldytas” pataisas, ryšio paslaugas teikiančios bendrovės būtų turėjusios 6 mėnesius saugoti skambintojų ir skambučio ar SMS žinutės sulaukusių telefonų numerius, ryšio naudotojų vardus, pavardes, pavadinimus (jei tai juridinis asmuo), adresus, taip pat interneto naudotojų atpažinimo kodus, IP adresus ir kitą panašaus pobūdžio informaciją.
Bendrovės taip pat būtų privalėjusios kaupti informaciją apie abonento buvimo vietą ryšio metu ir net fiksuoti duomenis apie neatsakytus skambučius. Įstatymas, be kita ko, įpareigojo saugoti informaciją ir apie skambučio ar internetinio kontakto trukmę bei laiką.
Jeigu ši informacija reikalinga aiškinantis sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, duomenys, anot pataisų, turėjo būti saugomi vienerius metus. Tuo metu pagal senąjį variantą, kuris galioja dabar, šis terminas yra trumpesnis – 6 mėnesiai.
Kaupti duomenis bendrovės būtų turėjusios savo sąskaita. Naująsias pataisas vetavęs šalies vadovas siūlė nustatyti, kad išlaidos už įrangą, reikalingą kaupti bei saugoti duomenis, būtų kompensuojamos iš valstybės lėšų, bet parlamentarai tam nepritarė.
Kai kurie parlamentarai ne kartą yra išreiškę abejones, jog motyvuojant terorizmo grėsme europinės direktyvos nuostatos, kurios turėjo būti „įtalpintos” lietuviškajame įstatyme, legalizuotų visų piliečių sekimą. Be to, svarstyta, kad našta, užkrauta ant telekomunikacijos bendrovių pečių, gali būti perkeliama eiliniams vartotojams.