Dėl įtartinų statybų bumo deklaruojamas ryžtas nustatyti ir nubausti konkrečius kaltininkus. Tokia užduotis patikėta pajūrio valdininkams, kurie iš dalies tokią padėtį patys ir sukūrė.
Kur pažvelgsi – visur apgailėtini vaizdai, situacija visiškai nekontroliuojama. Tokiais žodžiais Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai vakar apibūdino Palangoje ir Šventojoje vykstančias statybas. Visą pajūryje esančių blogybių panoramą parlamentarams atskleidė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – Inspekcija) prie Aplinkos ministerijos atliktas patikrinimas, rašo dienraštis „Lietuvos žinios”.
Beveik dvidešimties puslapių pažymoje surašyta daugybė statybos pažeidimų – nuo atskirų detaliųjų planų netikslumų iki akivaizdaus įstatymų ignoravimo. Prieš porą dienų Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai jau pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimų teisės aktų pažeidimų išduodant statybų leidimus Palangoje. Medžiagos dėl kelių įtartinų statybų kurorte netrukus sulauks ir Generalinė prokuratūra.
Aplinkos apsaugos komiteto nariai, pasikvietę Klaipėdos apskrities viršininką Vytautą Rinkevičių, Palangos merą Remigijų Kirstuką, Aplinkos ministerijos bei kitų žinybų atstovus, norėjo iš pirmų lūpų išgirsti, kaip susidariusią padėtį vertina iš pajūrio atvykę aukščiausi vietos valdininkai. Tačiau paaiškėjo, kad šie dar nesusipažinę su minėtos pažymos teiginiais.
Visi Aplinkos apsaugos komiteto nariai sutarė, kad turi būti nustatyti ne tik statybų pajūryje pažeidimai, bet ir įvardyti konkretūs jų kaltininkai (net jei dabar jie dirba kitur). Tokią medžiagą komitetui įpareigoti pateikti posėdyje dalyvavę valdininkai.
„Sistema, kurį sukurta saugoti mūsų pajūrį, visiškai neveikia. Vadinasi, ją reikia keisti”, – konstatavo komiteto narys Andrius Kubilius.
Inspekcijos viršininko pavaduotojo Antano Lukošiaus manymu, didžiausia blogybė, kad, nepaisant egzistuojančio Palangos miesto generalinio plano (patvirtinto 1991 metais), Palangos centrinės dalies ir Šventosios gyvenvietės detaliųjų planų, taip pat specialaus kurorto aplinkosauginio plano, yra rengiami atskirų sklypų detalieji planai.
A.Lukošius teigė, kad pirmiausia esamos tvarkos privalėtų netoleruoti savivaldybė, kuri neturėtų išduoti sutikimo rengti tokius planus, juolab – tvirtinti. Apskrities viršininko administracija privalo principingiau tokius planus tikrinti.
Pasak A.Lukošiaus, būtent taip nutiko ir Šventojoje, kur, parengus atskiro sklypo detalųjį planą, netikėtai „išdygo” devynaukščiai namai. Būtent dėl šio plano, neatitinkančio nei Palangos generalinio, nei Šventosios detaliojo planų, rengiama medžiaga prokuratūrai.
Palangos mero Remigijaus Kirstuko teigimu, dabar išryškėjusios statybų problemos kaupėsi nuo 2000 metų. Senasis generalinis kurorto planas jau nebeatitinka dabartinių Palangos poreikių. Meras nesutiko su vertinimu, kad padėtis dėl statybų yra tragiška.
„Tokio žodžio tikrai nevartočiau. Į Palangą ateina verslas, jis nori statyti įvairius objektus, viešbučius su SPA, apartamentus”, -sakė R.Kirstukas. Kartu jis sutiko, kad naujieji verslininkai anaiptol ne visada pripažįsta nustatytas teritorijų planavimo taisykles. Už tai atsakyti turi valdininkai, kurie, pažeisdami įstatymus, išdavė statybų leidimus.
Klaipėdos apskrities viršininko administracija artimiausiu metu numačiusi patikrinti šešis statybų objektus. Pasak apskrities viršininko V.Rinkevičiaus, šiomis dienomis komisija dirba Šventojoje, kur statomi daugiaaukščiai.