Geriausia praėjusių metų Lietuvos sportininkė tarp moterų – lengvaatletė Viktorija Žemaitytė – iš šių metų tikisi dviejų dalykų: kad nepersekiotų traumos ir sėkmingo pasirodymo per Pekino olimpines žaidynes.
Septynkovininkė V.Žemaitytė praėjusiais metais skambiai baigė savo karjerą jaunimo grupėje – laimėjo ir Europos jaunimo čempionato, ir Universiados auksą. Pastarasis Tailande iškovotas titulas tapo pirmuoju Lietuvos sporto metraštyje.
Po šių pergalių Viktorija per geriausių Lietuvos sportininkų rinkimus užėmė ketvirtąją vietą (pirma tarp moterų), o Lietuvos sporto žurnalistų federacija V.Žemaitytę pripažino geriausia 2007 metų Lietuvos sportininke.
Tokio pripažinimo nesitikėjusi V.Žemaitytė atsakė į LŽ klausimus.
– Kaip vertinate 2007 metus?
– Puikiai. Užsibrėžtas tikslas pasiektas: iškovoti du aukso medaliai universiadoje ir Europos jaunimo čempionate. Ko daugiau galiu norėti? Metais esu labai patenkinta.
– Kokie tikslai keliami šiais metais?
– Pirmiausia reikia išsigydyti traumas. Turiu problemų dėl kelio, atlikta operacija. Prireiks šešių mėnesių, kad sugytų. Praėjo jau penki, liko vienas. Tada mėginsiu judėti intensyviau. Aišku, sportuoju, judinu visas raumenų grupes, stengiuosi nieko neapleisti ir, manau, viskas bus gerai.
– Kokie bus svarbiausi šiųmečiai jūsų startai?
– Žiemos sezoną praleisiu. Pagrindinės varžybos manęs lauks per Pekino olimpines žaidynes. Galbūt prieš šias žaidynes sudalyvausiu dar vienose daugiakovės varžybose Prancūzijoje.
– O kuo svarbūs praėję metai buvo jūsų asmeniniam gyvenimui?
– Viskas gerai (juokiasi). Matote, mano gyvenime pirmą vietą užima sportas. Juo ir gyvenu. Sportas gerokai riboja mano laisvalaikį, pramogas ir mokslus. Norėdama pasiekti gerų rezultatų, pernai turėjau pasišvęsti vien tik sportui.
– Ką studijuojate?
– Mokausi Kūno kultūros akademijoje, esu trečio kurso studentė, studijuoju trenerio specialybę.
– Dėl Pekino olimpinių žaidynių vėl teks viską aukoti?
– Be abejo. Reikia tikėtis, kad viskas bus gerai, bet nieko negaliu prognozuoti. Viskas priklausys nuo to, kaip gis koja. Bent kol kas ji gyja gerai.
– Kaip patyrėte traumą?
– Per Universiadą trečią kartą metant ietį plyšo kairiojo kelio priekinis raištis. Po to dar su tokia koja bėgau 800 metrų, nes prieš tai gydytojai apžiūrėjo koją ir pasakė, kad nieko rimto, pažeistas meniskas, sutvarstyta koja bėgti galiu. Ir bėgau… O grįžusi namo pasidariau magnetinį rezonansą ir paaiškėjo, kad raišis visiškai nuplyšęs.
– Į geriausių sportininkų pagerbimo vakarą atvykote pasidariusi įdomią šukuoseną. Ar brangiai ji jums atsiėjo?
– Drauge supynė (juokiasi). Per varžybas dažnokai susipinu kasas. O į priėmimus visada eidavau palaidais plaukais, tad per sportininkų pagerbimą nutariau pasikeisti. Juk geriausių sportininkų rinkimai – irgi savotiškos varžybos, tik čia už mus balsuoja sporto gerbėjai.
– Ko sau linkite šiais metais?
– Palinkėčiau sau kantrybės dirbant. Sėkmės olimpiadoje. Kad sezoną baigčiau be traumų, ne taip, kaip pernai. Ir…to man pakaktų.
– O meilės, pinigų sau nelinkite?
– Dirbant ateina ir pinigai (juokiasi).