Dviveidis teisingumas

Neseniai Aukščiausiojo Teismo teisėja tapusi Sigita Rudėnaitė ir du jos kolegos – Antanas Ablingis ir Artūras Drigotas – vienoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje pasirodė tarsi fakyrai: vienoje mantijos rankovėje slėpėsi pareiškėjui palanki nutartis, kitoje – nepalanki.

Motyvai, kuriais vadovaudamiesi teisėjai priima sprendimus, atrodo, slypi ne tik faktinėje bylos medžiagoje. „Lietuvos žinios” gavo įrodymų, kad vienoje ir toje pačioje byloje, nagrinėtoje Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT), buvo parengtos dvi viena kitai visiškai prieštaraujančios nutartys. Kuo vadovavosi kolegijos pirmininkas A.Drigotas, teisėjai A.Ablingis ir S.Rudėnaitė?

Atmesti ar patenkinti?

Lietuvoje net kolegialus bylos nagrinėjimas negarantuoja, kad joje nebus priimtas dvigubas sprendimas. Tuo verčia abejoti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2007 metų lapkričio 15-ąją išnagrinėta byla Nr. P-14-242/07, kurios nutartį pasirašė trys teisėjai: A.Ablingis, A.Drigotas (kolegijos pirmininkas) ir S.Rudėnaitė (pranešėja).

Pareiškėjas UAB „Birių krovinių terminalas” ir atsakovai gavo parašais patvirtintas nutarties kopijas, kuriose nurodyta, kad po ilgo bylinėjimosi UAB „Birių krovinių terminalas” prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje yra patenkintas, bylą nutarta atnaujinti ir perduoti ją apeliacine tvarka iš naujo nagrinėti LVAT.

LVAT sprendimai formuoja Lietuvos teismų praktiką, jie tampa pavyzdžiu, kaip spręsti panašias bylas, į juos būtina atsižvelgti priimant sprendimus panašiose bylose. Todėl nutartys privaloma tvarka skelbiamos LVAT tinklalapyje ir teisinę informaciją skelbiančiose interneto svetainėse. LŽ internete aptiko visiškai priešingą nutartį, kuria teisėjų kolegija nutarė atmesti UAB „Birių krovinių terminalas” prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje. Negirdėtas ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio teismų praktikoje fenomenas: viena ir ta pati byla, vienas ir tas pats teismas, net teisėjai tie patys, tačiau nutartys – dvi, viena kitą paneigiančios.

Abi nutartys – neskundžiamos, nes LVAT yra paskutinė instancija, sprendžianti administracinius ginčus. Tai ir nurodo paskutinis abiejų nutarčių sakinys.

Panašūs tekstai

Buvusiosios LVAT teisėjos S.Rudėnaitės, nuo sausio 15-osios pradėjusios dirbti Aukščiausiajame Teisme, padėjėja Eglė Viktaravičiūtė patvirtino, jog nutarties projektą UAB „Birių krovinių terminalas” byloje rengė ji.

„Teisėja nutartį gerokai pataisė, – pasakojo E.Viktaravičiūtė. – Pataisytąją atidaviau bylos dalyviams. Mano rengtas nutarties projektas per klaidą buvo paskelbtas internete.”

Tačiau suklysti buvo sunku. Tik iš pirmo žvilgsnio devynis puslapius užimantys teisėjų kolegijos nutarties abu variantai yra identiški. Tačiau esminiai, anaiptol ne kosmetiniai ar stilistiniai skirtumai išryškėja pagrindiniuose – septintame ir aštuntame puslapiuose – kuriuose nurodoma, ką konstatuoja teismas.

8-ame puslapyje išbrauktas vienas sakinys, pažymintis, jog šiuo klausimu ankstesnių teismų sprendimai yra skirtingi, o 9-ame puslapyje išgaravusi net visa pastraipa, kuria buvo grindžiama, kodėl prašymas yra atmetamas, ir naujai įrašyta pastraipa, paaiškinanti, kodėl priimtas priešingas sprendimas: procesas turi būti atnaujintas.

Spalvinga byla

UAB „Birių krovinių terminalas” administracinė byla P-14-242/2007 tėra viena iš daugelio, šiuo metu nagrinėjamų įvairaus lygio teismuose. Ginčai dėl turto tarp dviejų didelių jūrų krovos kompanijų „Birių krovinių terminalas” ir „Klaipėdos Smeltė” trunka ne vienus metus. Konfliktai tarp dviejų bendrovių iš civilinių peraugo į baudžiamuosius. Prieš keletą metų grupė klaipėdiečių pasikėsino nužudyti UAB „Birių krovinių terminalas” vieną pagrindinių akcininkų Igorį Udovickį, tačiau užsikirtus ginklui I.Udovickis, kad ir sužeistas, liko gyvas.

Pasikėsinimo organizatorius, iš pradžių minėjęs, kad vykdė klaipėdiečio milijonieriaus verslininko ir Seimo nario Antano Boso užsakymą, vėliau atsisakė savo parodymų. Iki šiol nenustatyta, kas pageidavo, kad I.Udovickis būtų nužudytas.

Ir štai tokiame kontekste, kai liejasi konfliktuojančių šalių kraujas ir verda aistros, dienos šviesą išvysta dvi visiškai skirtingos nutartys toje pačioje byloje.

Prieš metus, 2006-ųjų gruodžio 14 dieną tuo pačiu klausimu LVAT kitų trijų teisėjų kolegija priėmė nutartį, kuria atmetė UAB „Birių krovinių terminalas” generalinio direktoriaus prašymą.

Direktoriaus klausimas

Šios administracinės bylos esmė ta, kad 2006 metų rugsėjo 18-ąją UAB „Birių krovinių direktorius Dmitrijus Belovas padavė skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos bendrovei „Klaipėdos Smeltė” išduotą statybos leidimą bei kitus su tuo susijusius dokumentus, kartu sustabdyti leidimo galiojimą.

Savo ruožtu „Klaipėdos Smeltė” teismui pateikė dokumentus, turėjusius įrodyti, kad D.Belovas negali bendrovės vardu kreiptis į teismą, nes neturi tam įgaliojimų.

Klaipėdos apygardos teismas, o 2006 metų gruodžio 14-ąją ir LVAT teisėjų kolegija, pripažino, kad D.Belovas neturėjo įgaliojimų bendrovės vardu paduoti skundo, kadangi visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu jis UAB „Birių krovinių terminalas” direktoriumi buvo paskirtas tik trims mėnesiams – nuo 2004 metų lapkričio 23-iosios iki 2005-ųjų vasario 28 dienos. Ir nors jis vis dar eina generalinio direktoriaus pareigas, jo įgaliojimai yra pasibaigę, todėl teismai jo skundus atmetė.

Po pusantro mėnesio, 2007 metų vasario 5 dieną, LVAT gavo D.Belovo prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje. Jau kitų trijų teisėjų kolegijai teko spręsti, ar patenkinti prašymą. D.Belovo pareigos per tą laiką nepasikeitė, neatsirado ir naujų dokumentų, įrodančių, kad jam suteiktus generalinio direktoriaus įgaliojimus galima tęsti.

Nenuostabu, kad teisėjų kolegija, rengdama nutartį, kuria atsisakoma tenkinti prašymą, paminėjo tuos pačius argumentus, kaip ir ankstesni teisėjai.

„Pagal teismų praktiką bendrovės administracijos vadovo ir bendrovės teisiniai santykiai savo esme yra pavedimo teisiniai santykiai, jiems taikytinos šiuos santykius reglamentuojančios civilinės teisės normos, todėl darbo įstatymų nuostatos nagrinėjamu atveju neturi būti taikomos ir negalima laikyti, kad D.Belovo dėl generalinio direktoriaus pareigų sudaryta darbo sutartis pasibaigus paskyrimo terminui ir jam toliau einant bendrovės generalinio direktoriaus pareigas, tapo neterminuota (nustatydamas jo įgaliojimų terminą, visuotinis akcininkų susirinkimas iš esmės išsprendė klausimą). Pasibaigus 2004 metų lapkričio 18 dieną visuotinio akcininkų susirinkimo nustatytam pavedimo terminui, pasibaigė ir D.Belovo, kaip įmonės generalinio direktoriaus, įgaliojimai (Civilinio kodekso 2.147 straipsnio 1 dalies 1 punktas).”

Kalta padėjėja?

„Padėjėja paruošė projektą, aš jai pasakiau, kad reikia perdaryti, nes mes, teisėjų kolegija, taip nusprendėme ir nutarėme, – nutarties priėmimo aplinkybių dar nepamiršo S.Rudėnaitė, nors kalbėdama su LŽ žurnaliste ji jau dirbo kitame, Aukščiausiajame, Teisme. – Procesas šalies prašymu atnaujinamas, nes Aukščiausiajame Teisme yra traktuojamas tas pats santykis vienaip, o mūsų teismas administracinis, išsprendė kitaip, kad tuo metu tas asmuo teisės atstovauti neturi. Nors to paties juridinio asmens bylos Aukščiausiajame Teisme ėjo ir jie sprendė, kad vis dėlto turi. Tam praktikos nelygumui išsiaiškinti ir buvo atnaujinta byla. Kodėl į internetą pateko padėjėjos rengtas dokumentas, nežinau.”

Ši paskutinė, teisėjų pasirašyta, nutartis nebuvo internete paskelbta. Ji teismo tinklalapyje atsirado tik tada, kai LŽ žurnalistė pradėjo domėtis, kodėl nėra dokumento.

Teisinės informacijos duomenų bazėje „Infolex” dar iki šios savaitės antradienio buvo skelbiama pirmoji, dabar jau netikroji nutartis. Ištisus du mėnesius ji turėjo būti pavyzdžiu Lietuvos teismams, kaip reikia spręsti panašaus pobūdžio bylas. Ir ji negalėjo būti apskundžiama, nes administraciniai teismai tėra tik dviejų pakopų, nebuvo kam šios klaidos ištaisyti. Jeigu tai ne klaida? Kaip galėjo padėjėja surašyti visiškai priešingą nutarimą? Kokie argumentai ir jėgos gali apversti aukštyn kojomis juodraštinį nutarimo variantą? Ar tie argumentai negalėtų turėti piniginės išraiškos? Kadangi Lietuvos administraciniai dviejų pakopų teismai yra visiškai uždara ir izoliuota nuo visų teismų sistema, kuriai negalima kasacija Aukščiausiame Teisme, čia įmanomi ir tokie stebuklai, kai viena byla tame pačiame teisme baigiasi dviem priešingomis nutartimis.

Pradėjo tyrimą

Iš žurnalistės sužinojęs apie dviejų nutarčių paskelbimą teisinių duomenų bazėje, LVAT pirmininkas Virgilijus Valančius inicijavo tarnybinį patikrinimą. Gal po patikrinimo sužinosime, kas buvo pirmosios nutarties autoriai? Didžiausi nemalonumai, atrodo, laukia teisėjos padėjėjos, paskelbusios pirmąją nutartį internete. Kaip visada – kalčiausi būna iešmininkai. Su teisėjų kolegijos, nagrinėjusios šią bylą, pirmininku A.Drigotu, išvykusiu į užsienį, LŽ pasikalbėti nepavyko: gal jis atskleistų dviejų nutarčių paslaptį?

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.