Kalėdų eglutės virto biokuru

Per ekologijos akciją į specialius konteinerius vilniečių suneštos Kalėdų eglutės virto biokuru. Anot akcijos iniciatorės Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos (LITBIOMA) prezidento Remigijaus Lapinsko, šiemet kartu su Aplinkos ministerija bei Vilniaus miesto savivaldybe organizuotas eglučių surinkimas sulaukė ne mažesnio vilniečių dėmesio nei pernai. Jau po pirmojo akcijos savaitgalio teko keisti pilnus eglučių konteinerius, kurie buvo pastatyti prie aštuonių sostinės prekybos centrų. Aktyviausiai šiemet prie akcijos prisidėjo Žirmūnų, Viršuliškių bei Justiniškių gyventojai.

Į konteinerius suneštas eglutes komunalinių atliekų rūšiavimo bendrovė „Ecoservice” atvežė į biokuro gamybos ir ekologijos verslo bendrovės „Bionovus” aikštelę. Iš susmulkintų medelių pagaminta keli šimtai kubinių metrų medienos skiedrų, kurios, sumaišytos su kitomis ekologiško kuro rūšimis, bus sukūrentos „Vilniaus energijos” 60 MW biokuro katile. Jis sostinei pagamina apie 9 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos, o ne šildymo sezono metu – pusę vilniečiams reikalingo karšto vandens.

Pasak R. Lapinsko, vienas iš perspektyviausių Lietuvos atsinaujinančių energijos šaltinių yra miško kirtimo atliekos, kurių kasmet šalies miškuose susidaro apie 2 mln. kietmetrių. Iš šių atliekų per metus galima pagaminti 1,5 TWh energijos, o Lietuvos centralizuotai tiekiamos šilumos metinis poreikis – per 10 TWh. Kol kas suvartojamas vos dešimtadalis galimo atliekų kiekio. Pagrindinės to priežastys, anot LITBIOMA vadovo, per dideli atliekų išvežimo iš miškų ir paruošimo kaštai, neišplėtota logistikos sistema, nesukurtos paramos schemos.

Aplinkos ministerijos duomenimis, 2006 m. Lietuvoje naudojant vietos biokurą buvo pagaminta 14 proc. centralizuotu būdu tiekiamos šilumos energijos, planuojamas 2007 m. rezultatas – 17 proc. Biokurą Lietuvoje šiuo metu kūrena daugiau nei 200 katilinių, kurių bendra galia viršija 500 MW.

LITBIOMA skaičiavimais, Lietuvoje 2013 m. naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius galima pagaminti iki 25 proc., o 2025 m. – 50 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.