Menininkų ir kultūros puoselėtojų viltys Kaune, buvusiame „Romuvos” kino teatre, įkurti daugiafunkcinį menų sintezės centrą nukeliamos į neribotą ateitį. Nes praėjusių metų rudenį miesto mero potvarkiu sudaryta komisija, turėjusi bent apytikriai išsiaiškinti, kiek lėšų pradiniam centro įsteigimo etapui derėtų numatyti šių metų biudžete, šios užduoties ligi šiol neatliko.
Tik šių metų sausio mėnesį Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojo Stanislovo Buškevičiaus vadovaujama komisija susirinko į pirmąjį savo posėdį. Tačiau esminių sprendimų jame taip ir nepriėmė. „Romuvos” kino teatro durys ir toliau lieka užrakintos.
Vienintelis Laisvės alėjoje iki praėjusių metų pavasario dar veikęs kino teatras veiklą nutraukė po to, kai miesto centre atsirado „Akropolis” su keletą salių turinčiu kino teatru. Dar anksčiau Laisvės alėjoje pigiai privatizuotas „Kanklių” kino teatras po brangiai kainavusios kapitalinės rekonstrukcijos ne vienerius metus tebelaukia pirkėjų arba nuomininkų. Buvusiame „Laisvės” kino teatre įsikūrė klubas „Metelica”.
Prieš daugiau nei septynetą metų „Romuvos” kino teatras iki 2012-ųjų išnuomotas penktadalį jo akcijų turinčiai bendrovei „Rosh”, sietai su buvusiu „Žalgirio” krepšinio klubo savininku Šabtajumi Kalmanovičiumi. Likusios akcijos (80 proc.) priklauso Kauno miesto savivaldybei. Bet, kaip skubėjo komisijos posėdyje jos narius patikinti vieno iš savivaldybės administracijos skyrių vedėjas Vytautas Jurkevičius, „tai nereiškia, kad savivaldybė yra „Romuvos” patalpų savininkė.”
Beje, prieš keletą metų nežinant savivaldybei dalį prieškarinio Kauno laikus menančio senojo kino teatro patalpų (61,8 kvadratinio metro) pardavė buvęs „Romuvos” direktorius Gediminas Juodeika. Net ir per teismus savivaldybei nepavyko susigrąžinti parduoto turto. Aukščiausias Teismas patvirtino, jog patalpas pardavęs direktorius įstatymo nepažeidė.
Pagal tebegaliojančią sutartį „Rosh” nuomojasi apie 840 kvadratinių metrų kino teatro ploto. 2003 m. ši bendrovė investavo 415 tūkst. litų, atlikdama „Romuvos” remontą. Kas mėnesį kino teatrui ji turi mokėti 3 tūkst. litų fiksuotą nuomos mokestį. Mokestis nedidelis, atsižvelgus į investicijų sumą. Pati „Romuva” bendrovei dar skolinga apie 200 tūkst. litų.
„Auros” šokio teatro, pretenduojančio įsikurti buvusiame kino teatre, vadovė Birutė Letukaitė tiki, jog kada nors vis tiek „Romuva” taps „aukštos prabos menų centru, kokių yra Vokietijoje, Prancūzijoje bei kitose šalyse.
Komisija, turinti „atspėti”, kada tai įvyks ir kokiais kaštais, į ekspertus pasikvietė visuomeninį mero patarėją, Kauno filharmonijos direktorių Justiną Krėpštą ir muzikos verslo atstovą – „Combo” agentūros vadovą Rimantą Kišoną. Gal jų organizacinė patirtis greičiau padės ir Kauno kultūros procesus kuruojančiam vicemerui S. Buškevičiui išsiaiškinti, kaip įgyvendinti gražią idėją. Ir ar iš viso galima ją įgyvendinti.