Nors pastarąją savaitę poilsis užsienio kalnų kurortuose dviem lietuviams baigėsi tragiškai, įsibėgėjus slidinėjimo sezonui, į kalnus vis tiek traukia tūkstančiai tautiečių.
Anot kelionių organizatorių, daugiausiai lietuvių tradiciškai vyksta slidinėti į liūdnai šiomis dienomis pagarsėjusias Alpes, populiarumu joms mažai nusileidžia Tatrai.
Nemažai tautiečių vyksta ir į Latvijoje įrengtas trasas, kurios minėtų kalnų aukštybėms neprilygsta, tačiau aptarnavimo kokybe niekuo nenusileidžia.
Tuo tarpu Lietuvoje įrengtose keliose slidinėjimo trasose vis dar laukiama palankesnių orų.
Kalnuose – kaip keliuose
Praėjusią savaitę Šveicarijos Alpėse žuvo 37-erių verslininkas iš Kauno, kuris nuo kalno leidosi snieglente ir trenkėsi į greta šliuožusį vyrą, o nuo penktadienio Prancūzijoje, šalia Monblano kalno, ieškoma čia slidinėjusio 26 metų Lietuvos piliečio. Pastarasis, spėjama, įkrito į tarpeklį.
Skirtumas vienas – anot liudytojų, pirmasis buvo tikras slidinėjimo asas, o antrasis – nepatyręs bei slidinėję be reikiamos įrangos ir aprangos.
„Pastarųjų įvykių negalėčiau komentuoti – nežinau, kaip viskas ten iš tikrųjų buvo. Tačiau ten juk niekas už rankų negaudo – kiekvienas slidininkas privalo prisiimti atsakomybę už save. Žinoma, jeigu jis slidinės protingai, viskas bus gerai, tačiau priešingu atveju – jei ne sau, tai kitiems gali bėdos pridaryti. Geriausiai slidinėti pažymėtose trasose, kuriose, jeigu ir atsitinka nelaimė, žaibiškai reaguoja gelbėtojai”, – pasakojo Vilkaviškio rajono slidininkų klubo pirmininkas Linas Dubickas.
Pats ne kartą Prancūzijos Alpėse slidinėjęs vyriškis sako matęs, kad nemažai poilsiautojų šliuožia ir už trasos ribų.
„Kad ir kokį malonumą tai teiktų, reikia viską daryti su protu. Kalnuose – kaip keliuose. Atrodo, viskas lyg ir gerai, tačiau bent trumpam prarastas budrumas gali turėti skaudžių pasekmių. Aišku, kurortuose yra ir tokių vietų, į kurias nosies geriau nekišti”, – sako L. Dubickas.
Pagal piniginę ir įgūdžius
Tuo tarpu kelionių agentūras jau kurį laiką yra užgulę slidinėjimo pasiilgę lietuviai.
„Perka aktyviai. Nuo piniginės storio ir įgūdžių priklauso, kuriuos kurortus žmonės renkasi. Iš pradžių vyksta į Slovakiją, mat arčiausiai ir pigiausiai. Ten pabando, ir patenkinti jau žvalgosi į Alpes, – sako vienos kelionių firmos direktorius Algis Brazionis. – Tiems, kurie važiuoja jau ne pirmus metus, visiškai naujų produktų nesiūlome, tačiau patobulinome senuosius.”
Bene pagrindinė šiemet siūloma naujovė – tiesioginiai skrydžiai į Prancūziją, Austriją ir Italiją. Kito kelionių organizatoriaus atstovų teigimu, šią paslaugą renkasi tie, kurie į šiose valstybėse esančius slidinėjimo kurortus vyksta ne pirmus metus, o naujokai mieliau vyksta į Slovakiją grupėmis, kartu su gidais ir slidinėjimo instruktoriais.
Kelionių kainos į Italiją, Prancūziją, Austriją ir Prancūziją siekia apie 1,6 tūkst. litų, pigiau – į Slovakiją, apie 900 Lt, brangiau – į Andorą, apie 2,2 tūkst. litų.
Pasak kelionių agentūrų atstovų, nemažai klientų pas juos užsuka tik viešbutį rezervuoti, o į kalnus važiuoja savo transportu.
Slidinėti – į Afriką
Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas Arnoldas Jurgutis, slidinėjantis jau ilgiau nei 30 metų, pirmenybę teikia Italijai.
„Kol kas neužtenka laiko išvažiuoti toliau, neseniai buvau Latvijoje. Ten jie labai gerai pasiruošę, pavydas ima. O šiaip aš renkuosi Italiją, Alpes. Šiemet gal ir nenuvažiuosiu, tačiau su sūnumi slidinėti vyksime į Arfiką, Maroko teritorijoje esančius Atlaso kalnus”, – pasakojo prisiekęs slidininkas.
Alpėse esantys kurortai – A. Jurgučio mėgstamiausi, jis juos patartų rinktis ir pradedantiesiems.
„Slovakija pradedantiesiems gal ir neblogai, tačiau pagal galimybes patarčiau rinktis Alpes – ten ir trasos geresnės, didesnis jų pasirinkimas, kokybė, aptarnavimas. Kiek kainuotų? Mes važiavome savo transportu, maistą taip pat vežėmės, vietas internetu rezervavome. Vienam žmogui iki 2 tūkst. litų visa tai kainavo”, – sakė jis.
Lietuvoje – nežinia
„Natūralaus sniego šiemet nėra, o dirbtinio gamyba užima nemažai laiko. Tačiau trasa jau paruošta, keltuvai veikia, slidinėti galima nors šiandien. Trasa veiks tol, kol oro temperatūra išsilaikys apie nulį. Domisi labai daug žmonių”, – teigė Ignalinoje esančio Lietuvos žiemos sporto centro direktorius Bronius Cicėnas.
Dvi valandos slidinėjimo šiame centre suaugusiajam kainuos 20 litų, keturios valandos – 35 litų, aštuonios – 50 litų.
Birštone – jokių žinių. Nurodytu telefonu atsiliepusi moteris sakė jog orams atšilus dabar neaišku, kada trasa pradės veikti.
Druskininkuose prieš daugiau kaip dvejus metus pradėtas vykdyti uždarų slidinėjimo trasų su dirbtine sniego danga įrengimo projektas užstrigo – nors tuomet kurorto valdininkai gyrėsi, kad joje slidinėti bus galima jau 2007-aisiais, iki šiol Savivaldybės ir privataus sektoriaus finansuojamos statybos net neprasidėjo.
Tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje iš viso yra 40 trasų, lygiai pusė jų jau kurį laiką veikia. Pavyzdžiui, netoli Jūrmalos esanti Milzkalnio trasa lankytojus priima nuo sausio 5-osios. Už 250 km nuo Klaipėdos esančiame trasų komplekse 6 valandos slidinėjimo suaugusiajam kainuoja 20-40 litų.
Išvykas į Latviją organizuoja ir vietinės kelionių agentūros. 2 dienų kelionė su papildomomis pramogomis kainuoja apie 200 litų.