Žvejų gyvybė brangesnė nei sąnaudos jiems gelbėti

Ugniagesiams gelbėtojams poledinės žūklės mėgėjus lygina su girtuokliais, negalinčiais atsisakyti liguisto potraukio bei nepaisančiais pačių pavojingiausių oro sąlygų. Užvakar lūžus plonam ledui nuskendo vienas žvejys, dar keli išgelbėti.

Užvakar, apie 20.25 val., Neringos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (PGT) gavo pranešimą, kad ties Preila, Kuršių mariose, įlūžo du žvejai.

Pagalba buvo išsiųsta nedelsiant, tačiau, įtariama, neblaivūs žvejai krantą sugebėjo pasiekti patys. Sušalusiems vyrams labiau reikėjo medikų pagalbos.

Kaip girtuokliai

Neringos PGT viršininkas Marius Šverebas „Vakrų ekspresui“ pasakojo ir vakar ant simbolišku – dėl nedidelio storio – vadinamo Kuršių marių ledo matęs žveją.

„Žvejai – lyg girtuokliai. Tik vieniems siūloma negerti, o kitiems – nelipti ant ledo. Nei vieni, nei kiti perspėjimų nepaiso. Net per atlydį mačiau, kaip ledu važiuoja mašinos. Viskas – dėl mažaverčio laimikio.

Negali jų nuo ledo nukelti prievarta, o ir baudų mėgstantiesiems rizikuoti savo gyvybe nėra, nors gelbėjimo darbai brangiai kainuoja“, – pasakojo M. Šverebas.

Anot viršininko, minėtas išvažiavimas gelbėti dviejų žvejų atsiėjęs 200-300 litų. Ugniagesius piktina, kad tuo metu galėjo būti gautas iškvietimas į gaisrą, o jie būtų buvę užsiėmę neblaivių vyrų gelbėjimu.

„Negalime žmonių gąsdinti ir sakyti, jog už pagalbą teks susimokėti. Jei imsime piktintis ar reikalauti užmokesčio, žvejai bijos ieškoti pagalbos. Taip gali būti ir žmonių aukų, o mums kiekviena gyvybė brangi“, – teigė M. Šverebas.

Užburti stintų

Šilutės rajono PGT viršininko pavaduotojas Rimantas Mačijauskas sako, kad žvejų iš visos Lietuvos gelbėjimas nuo ledo prasidėjus stintų žvejybai – jų kasmetinis užsiėmimas.

„Šiemet dar nieko negelbėjome, bet tokių atvejų pilna kiekvienais metais. Nors visur skelbiama, kad ledas plonas, žvejai ant jo traukia lyg užburti“, – sakė pavaduotojas.

Anot jo, vienam išvykimui gelbėti žvejų vien degalams išleidžiama apie 150 litų.

„Kur dar žmonių darbas vandenyje ir sausumoje, technikos naudojimas? Manau, jog susidarys ne mažiau tūkstančio litų. Sąskaitų niekam nepateikiame – viską apmoka valstybė“, – aiškino R. Mačijauskas.

Įlūžo Pravale

Užvakar, apie vidurdienį, Plungės rajono ugniagesiai gelbėtojai skubėjo į Varkalių kaimą. Buvo gautas pranešimas, kad tvenkinyje skęsta žmogus.

Nuvykus į vietą, už maždaug 25 metrų nuo kranto, buvo pastebėtas įlūžęs žvejys, kuris šaukėsi pagalbos. Panaudojus gelbėjimo valtį ir liemenes dar sąmoningas 54 metų vyras buvo išgelbėtas ir perduotas medikams.

Vilniaus narai vakar nardė Sužionių seniūnijoje esančiame Pravalo ežere. Čia maždaug 700 metrų nuo kranto buvo rastas įlūžęs ir paskendęs lengvasis automobilis „Toyota Corolla“. Jį vairavusio, įtariama, 39 metų vyro nerasta.

Sausio 8-ąją apie dingusį sūnų Skuodo rajono policijai pranešė išsigandusi mama – esą 37 metų Vindeikių kaimo gyventojas A. B. išėjo žvejoti į Kulalių kaime esantį vandens telkinį ir negrįžta.

Vietos ugniagesiams gelbėtojams atvykus prie tvenkinio, netoli kranto, eketėje, rastas vyro kūnas. Vyriškis buvo ištrauktas iš vandens, tačiau medikai jam padėti nebegalėjo.

Apie ledo storį

Ledas laikomas tvirtu, jei jo storis – daugiau nei 7 cm. Šitoks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau, kad išlaikytų žmonių grupę, jis turi būti ne plonesnis kaip 12 cm. Ugniagesiai įspėja, kad dabar ledas ant ežerų ir upių yra plonas, tad vaikščioti juo reikia labai atsargiai, o jeigu galima – iš viso nelipti ant ledo.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

1 komentaras į "Žvejų gyvybė brangesnė nei sąnaudos jiems gelbėti"

  1. eima

    reiktu priimti istatyma, kad uz gelbejima patys zvejai, sumoketu visas islaidas. tada jei tokie debilai, tegu sau zaidzia, ir moka pinigus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.