Opozicijos bombarduojami keturioliktosios Vyriausybės pamatai toliau griūva – vakar atsistatydinimo pareiškimą premjerui Gediminui Kirkilui ant stalo padėjo ilgametis aplinkos ministras Arūnas Kundrotas.
Pernai dvi interpeliacijas Seime atlaikęs politikas savo apsisprendimą grindė nesibaigiančia psichologine įtampa, nuolatiniais priverstiniais pasiaiškinimais bei esą nepagrįsta jo asmens kritika.
Tai jau trečiasis iš posto pasitraukęs mažumos Vyriausybės ministras, tad pasitraukus dar keturiems, dabartinis ministrų kabinetas turėtų galutinai išsivaikščioti.
Ministras „perdegė”
Paskutiniu kantrybės taurės lašu tapo pernai surengta interpeliacija A. Kundrotui, kai jį išversti iš posto pritrūko vos vieno parlamentaro balso.
„Visada stengiausi, kad Aplinkos ministerijos kuruojami sektoriai būtų prižiūrimi profesionaliai, griežtai laikantis įstatymų, gerbiant visuomenės, o ne siaurus asmeninius interesus. Niekada neužsiminėjau populizmu ir saugojau aplinkos sistemą nuo tarnystės politikų ar verslo užgaidoms”, – teigiama ministro pranešime.
A. Kundrotas pažymėjo, jog pastaruoju metu vis daugiau laiko ir pastangų tenka skirti įvairiems pasiaiškinimams ir vis mažiau – tikriems darbams.
„Kiek leido mano žinios ir jėgos, vykdžiau man suteiktas pareigas iki šiol, tačiau vertinant situaciją, manau, kad tolesnis mano darbas darosi neperspektyvus. Pasitraukiu, tikėdamasis, kad Aplinkos ministerijai, „netrukdant” mano asmeniui, pavyks sparčiau įgyvendinti darbus, kurių labai reikia Lietuvos žmonėms ir aplinkai”, – pareiškė jis.
Nuo 2001 metų trijose vyriausybėse dirbęs aplinkos ministras labiausiai buvo kritikuojamas dėl Sanglaudos fondo lėšų įsisavinimo vėlavimo ir su tuo susijusio aplinkosauginių projektų brangimo. Padidėjusias išlaidas dabar turi padengti valstybės ir savivaldybių biudžetai.
A. Kundrotas taip pat sulaukė priekaištų dėl ministerijos nesugebėjimo sukurti veiksmingą atliekų tvarkymo sistemą ir kitų stringančių projektų.
Išsilaikė ilgai
Premjeras G. Kirkilas vakar žurnalistams prisipažino, kad ilgai įkalbinėjo A. Kundrotą likti savo poste. Jis taip pat pripažino, kad Aplinkos ministerija esą buvo puolama bene labiausiai iš visų.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas „Vakarų ekspresui” teigė kritiškai vertinantis A. Kundroto pasitraukimą.
„Iki Seimo rinkimų liko 10 mėnesių, tad reikėjo pabaigti pradėtus darbus, nes jų liko dar labai daug. Matyt, ministras pervargo psichologiškai nuo nesibaigiančios kritikos. Gal pamanė, kad jau buvo dvi interpeliacijos, o po pusmečio gali būti dar viena. Visi mes turime nervų, savo gyvenimus”, – sakė jis.
Interpeliacijos iniciatorių – konservatorių – lyderis Andrius Kubilius mūsų dienraščiui teigė, kad A. Kundroto pasitraukimas yra jo klaidų pripažinimas.
„Jis, matyt, suvokė, kad sistemoje susikaupė daugybė problemų. Pirmiausiai – Sanglaudos fondo lėšų panaudojimo srityje. Trečiojo ministro pasitraukimas yra dar vienas štrichas bendrame mažumos Vyriausybės vaizde. Vyriausybės, kurią pavadinčiau skęstančiu laivu. Neatmetu galimybės, kad A. Kundroto pavyzdžiu gali pasekti ir švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė”, – samprotavo jis.
Buvusio aplinkos ministro Henriko Žukausko vertinimu vien tai, kad A. Kundrotas ministru dirbo 7 metus, šį tą pasako.
„Retam ministrui pavyksta tiek ilgai išsilaikyti tame pačiame poste. Per tiek laiko ministras turi visas galimybes įgyvendinti geriausias savo idėjas”, – „Vakarų ekspresui” sakė jis.