Kai kurie žmonės metus pradeda turėdami planą arba ketinimų sąrašą (užrašytą arba ne), ką per ateinančius dvylika mėnesių nuveiks. Tačiau vienų metų planas – tai tik sudėtinė didesnio plano dalis. Kiekvienas planas dažniausiai turi ir finansinę dalį.
Šį kartą kalbėsime apie didesnius – ilgesnės trukmės ir brangiau kainuojančius – planus.
Tarkime, svajojame po kelių dešimtmečių sulaukę pensinio amžiaus išvažiuoti gyventi į Naująją Zelandiją. Ar tokia svajonė gali išsipildyti? Pradėkime nuo to, kiek ji gali kainuoti.
Šiuo metu vidutinės šeimos išlaidos Naujojoje Zelandijoje – 956 Naujosios Zelandijos doleriai per savaitę (maždaug keturiskart daugiau negu Lietuvoje).
Jei Naujojoje Zelandijoje ketiname gyventi 20 metų, galime apskaičiuoti, kiek reikėtų pinigų: 956 Naujosios Zelandijos doleriai x 52 savaitės (per metus) x 20 metų = 994 tūkst. Naujosios Zelandijos dolerių (1,8 mln. litų).
Tiesa, nepriskaičiavome persikėlimo ir naujo būsto išlaidų.
Taigi tik pinigų išvykti gyventi į Naująją Zelandiją reikėtų turėti bent 1,8 mln. litų. Per 30 metų juos galėtume sutaupyti, atidėdami kas savaitę po 1150 litų (1,8 mln. litų : 30 metų : 52 savaičių).
Per daug? Jei taupyti turime daug laiko, galime pasidžiaugti kaupiamųjų palūkanų (kai uždirbtos palūkanos toliau pačios pradeda uždirbti palūkanas) nauda. Taupytume pinigus tokiu būdu, kai galime tikėtis 5 proc. palūkanų, norimą sumą sutaupytume kas savaitę atidėdami maždaug po 500 litų.
Dar per daug? Na, jei rastume, kur ir kaip pinigus taupyti, kad gautume bent 15 proc. palūkanų, užtektų per savaitę taupyti po 70 litų. Tada reikėtų įvertinti ir galimą infliacijos įtaką (prie pageidaujamos palūkanų normos dar reikėtų pridėti ir infliacijos rodiklį).
Ar yra tokių būdų, kad galėtume uždirbti 15-20 proc. prieaugį per metus? Per 30 metų gali būti tokių metų, kai investicijų pelningumas viršys 20 ar 30 procentų. Tačiau tikėtis visus 30 metų gauti vidutiniškai po 20 proc. pelno, švelniai pasakius, būtų naivu.
Norint didelio pelno tenka kur kas labiau rizikuoti. Netgi yra tikimybė viską prarasti ir dar likti skolingam.
Vidutinis ilgametis akcijų rinkų pelningumas yra 10-12 proc. per metus. Vidutinė ilgametė infliacija – apie 3-4 proc. per metus.
Dar reikėtų įvertinti mokesčius už tarpininkavimą investuojant (grąžą dar reikėtų sumažinti bent 1 procentiniu punktu). Taigi lieka tikėtis 5-8 proc. vidutinio metinio pelningumo.
Ilgalaikius tikslus nelengva įvertinti finansiškai. Labai daug nežinomųjų: ar šiandien apskaičiuota suma turės kokią nors prasmę po kelių dešimtmečių (kas atsitiks su pinigais, su šalies, kurioje gyvename ar gyvensime ir dirbsime, ekonomika, kokias galėsime gauti pajamas ar pašalpas), ar ilgainiui (šylant klimatui) Naujoji Zelandija vis dar bus tokia pat patraukli, kokių dar papildomų išlaidų gali prireikti (kokia ten sveikatos apsaugos sistema ir panašiai).
Ar iš viso būsime gyvi po 30 metų, ar pakankamai sveiki tokiai kelionei?
Taigi šiandien sudarytas planas tvirtai negarantuoja pakankamų finansinių išteklių įvykiams po kelių dešimtmečių. Tačiau kur kas mažiau garantijų teikia naivus tikėjimas, kad viskas kažkaip savaime išsispręs.