Kinijos valdžios pareigūnai mėgino priversti tibetiečius pasirašyti peticiją, kuria prieštaraujama Dalai Lamos sugrįžimui, taip akivaizdžiai keršydami JAV, jog šios įteikė apdovanojimą Tibeto dvasiniam vadovui, pranešė Londone įsikūrusi organizacija.
Pekinas įsiuto po to, kai JAV prezidentas George’as W. Bushas (Džordžas Bušas) spalį Vašingtone Tibeto dvasinį lyderį apdovanojo Kongreso aukso medaliu. Mėnesiu anksčiau, rugsėjį, Dalai Lamą priėmė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
72 metų Dalai Lama tremtyje Indijoje gyvena nuo 1959 metų, kai po žlugusio pasipriešinimo komunistų valdžiai buvo turėjo bėgti iš budistinės tėvynės. Derybos už uždarų durų tarp Pekino ir jo pasiuntinių daug naudos nedavė.
„Daugėja Kinijos valdžios pareigūnų propagandos, nukreiptos prieš Dalai Lamą”, – sekmadienį elektroniniame laiške teigė „Tibeto išlaisvinimo kampanijos” laikinoji direktorė Anne Holmes (En Holms).
Gruodį surengtame viešame susitikime Lithange, Gansu provincijoje esančioje Khamo vietovėje, kurios dauguma gyventojų yra tibetiečiai, jie buvo paprašyti pakelti rankas, jei prieštarauja Dalai Lamos sugrįžimui. Nė vienas neprieštaravo, pranešė kampanijos organizatoriai.
Tada buvo paprašyta pakelti rankas tų, kurie namuose neturi ginklų. Kadangi laikyti ginklus namie yra draudžiama, todėl visi pakėlė rankas. Tuo metu buvo padaryta nuotrauka ir nusiųsta valstybinei žiniasklaidai, tikinant, jog taip gyventojai prieštaravo Dalai Lamos sugrįžimui, pranešė „Tibeto išlaisvinimo kampanija”.
Taip pat gruodį Gansu provincijos miestelių valdininkai buvo pakviesti į kelionę, kurią apmokėjo vyriausybė, pranešė organizacija.
PRIVERSTI PASIRAŠYTI
Prieš išvykdami jie buvo pakviesti į susitikimą Lanžou, šios šiaurės vakarų provincijos sostinę, ir žmonių, kuriems atstovavo, vardu, pasirašyti peticiją, kuria nepritariama Dalai Lamos sugrįžimui, teigiama „Tibeto išlaisvinimo kampanijos” pranešime. Susitikimas buvo transliuojamas per televiziją.
Vienas pagyvenęs vyras iš Hezujaus miesto Amčoko rajono atsisakė pasirašyti peticiją ir buvo nuvestas į šalį bei sumuštas, pranešė A.Holmes. Ji sakė, jog šios muštynės paskatino grupę jaunų tibetiečių užpulti Gjelmogono restorane pietavusius valdininkus.
Keli valdininkai buvo sunkiai sužeisti ir nuvežti į Ganano miesto ligoninę, informavo A.Holmes, cituodama vienuolį, kuris matė išpuolį ir kalbėjosi su sužeistaisiais.
Grupės atstovas spaudai Mattas Whitticase’as (Metas Vitikeisas) teigė, jog tibetiečiai Gansu provincijoje buvo priversti per Naujųjų metų šventę skersti kiaules. Tai prieštarauja ankstesniam sprendimui neskersti kiaulių, meldžiant ilgo gyvenimo Kiaulės metais gimusiam Dalai Lamai.
Dauguma tibetiečių vis dar yra ištikimi Dalai Lamai nepaisant to, jog Pekinas jį pasmerkė kaip separatistą. Nors jis palaiko „viduriniojo kelio” požiūrį, kuris pritaria Tibeto autonomijai Kinijos sudėtyje, tačiau Pekino pareigūnai juo nepasitiki.
Praėjusiais metais už kailių deginimą buvo areštuoti keli tibetiečiai. Protesto akciją jie surengė po to, kai Nobelio Taikos premijos laureatas paragino tibetiečius nedėvėti nykstančių gyvūnų kailio ir odos dirbinių.
Tibeto sostinės Lhasos komunistų partijos vadovas Qin Yizhi (Čin Idži) paragino gyventojus „iš naujo ir labiau priešintis susiskaldymui, išlaikyti stabilumą ir skatinti ilgalaikę taiką”, pranešama oficialioje regiono vyriausybės interneto svetainėje.
Kinija nuolat gina savo valdžią Himalajų regione, teigdama, jog komunistai nutraukė ne vieną amžių trukusią vergiją ir neišsivysčiusiame regione užtikrino gerovę.
Gruodį Kinija atmetė kaltinimus, jog Tibete daugėja religinių represijų, ir apkaltino Dalai Lamą siekiant vėl įvesti vergiją.