Medžiotojus ir gamtosaugininkus užčiaupė baimė

Inspektoriui įtarus, kad įtakingi medžiotojų būrelio nariai neteisėtai nušovė briedį ir pasidalijo jo mėsą, pradėtas tyrimas pasisuko netikėta linkme. Briedieną skanavę medžiotojai vis dar nenubausti, o neteisėtai sumedžioto žvėries liekanas aptikusiam ir tyrimą pradėjusiam inspektoriui metų pabaiga buvo liūdna: jo atžvilgiu pradėta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra ir grasinama baudžiamąja byla.

Anonimo skambutis.
Vilniaus rajone medžiojantys Mickūnų medžiotojų klubo nariai lapkričio 11-ąją, sekmadienį, po sėkmingos medžioklės į namus grįžo ne tuščiomis – kiekvienam teko po 8-10 kg stirnienos ir briedienos. Žvėrieną skanavo ne tik 21 medžiotojas ir du varovai, bet ir Mickūnų girininkijos girininkas Francas Kozlovskis.

Pirmadienį, kai medžiotojai šaldytuvuose dar saugojo delikatesinę žvėrieną, į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą paskambino neprisistatęs asmuo. Anonimas pranešė, kad lapkričio 11-ąją Mickūnų būrelio nariai per medžioklę prie Beržininkų kaimo neteisėtai nušovė vieną briedį, kuriam neturėjo leidimo. Skambinusysis nurodė, kurioje vietoje buvo medžiota ir kur nušautas bei išdarinėtas žvėris.

Šis pranešimas sutrikdė kai kuriuos departamento darbuotojus. Vilniaus regiono gamtos sergėtojams ne paslaptis, kad Mickūnų būrelyje medžioja įtakingi asmenys. Tai Vilniaus miškų urėdijos miškų urėdo pavaduotojas miškininkystei Algis Vaitkevičius ir tos pačios urėdijos medelyno viršininkas Artūras Bielousovas, jis ir Mickūnų medžiotojų klubo prezidentas.

Sniegas išsaugojo pėdsakus

Tikrinti skambinusiojo skundo jau sutemus išvyko Gyvosios gamtos apsaugos vyresnysis valstybinis inspektorius Zenonas Daunoravičius. Nors jau buvo sutemę, tyrimui tai nesutrukdė, nes miškuose ir pelkėse dar buvo lapkričio pradžioje iškritusio sniego. Mickūnų miško 78-ame miško kvartale inspektorius rado tik ką paliktas medžiotojų pėdas, jos atvedė iki vietos, kur gulėjo ką tik išdoroto briedžio liekanos.

Kitą dieną, lapkričio 13-ąją, į medžioklės vietą išvažiavo visa komanda: policijos pareigūnas, veterinarijos gydytojas, teisininkas, medžiotojų klubo prezidentas A.Bielousovas ir tas pats inspektorius Z.Daunoravičius. Medžiotojų klubo prezidentas pateikė dokumentus, kad klubo nariai turėjo leidimus sumedžioti dvi stirnas ir vieną briedžio jauniklį arba patelę. Prie medžiotojų namelio esančioje specialiai žvėrims doroti įrengtoje aikštelėje rastos legaliai sumedžiotų žvėrių liekanos.

Ir nors medžiotojai teigė daugiau nė vieno žvėries nesumedžioję, komisijos nariai nuvyko į Mickūnų mišką, kur aiškiai matėsi sniege ką tik pramintas medžiotojų takas, žvėries vilkimo žymės ir vieta, kur išdorotas suaugęs, neteisėtai nušautas briedis. Netoliese rasta briedžio koja ir galva su viena ragų atšaka.

Neteisėtos medžioklės įkalčiai buvo nufotografuoti, surašytas vietos apžiūros protokolas. Apskaičiuota, kad nušovus briedžio patiną gamtai padaryta 1895 litų žala.

Tyrimas užstrigo

Ir nors atrodė, kad tyrimas vyksta sėkmingai, buvo žinoma ir gaiduką paspaudusio medžiotojo pavardė, beliko tai pagrįsti įrodymais, reikalai pakrypo kita linkme. Lapkričio 16-ąją, suspėjęs apklausti kelis medžiotojus, taip pat ir urėdijos vadovus, Z.Daunoravičius susidūrė su nemenku pasipriešinimu. Visi apklausti medžiotojai, taip pat ir urėdijos darbuotojai, neigė, kad nušovė daugiau žvėrių, nei turėjo leidimų.

” Kadangi medžioklės vadovas, klubo prezidentas ir urėdo pavaduotojas nesutinka geranoriškai padėti atskleisti ir įvardyti neteisėtai briedį nušovusio medžiotojo pavardės, o aš pats jaučiu kai kurių departamento pareigūnų priešiškumą tiriant šį pažeidimą, prašau jūsų sudaryti nešališkų asmenų komisiją, kuri objektyviai įvertintų visus medžiotojus, pažeidusius medžioklės įstatymą ir taisykles”, – Z.Daunoravičius kreipėsi į departamento direktorių R.Masilevičių.

Greičiausiai inspektorius apsiriko, laukdamas pagalbos iš departamento direktoriaus. Vietoj pagalbos tiriant įvykį jis sulaukė spaudimo. Iš Z.Daunoravičiaus buvo paimti tyrimo dokumentai, inspektorius buvo priverstas aiškintis, kodėl pasiskundė, kad jam trukdoma tirti, kodėl padarė išvadą, kad briedį nelegaliai nušovė įtakingi Mickūnų klubo medžiotojai, o ne koks nors nežinomas brakonierius.

Lapkričio 22-ąją Z.Daunoravičius pasiaiškinime, skirtame departamento direktoriaus pavaduotojui Juozui Dautartui, aiškiai nurodoma, kad tai jis trukdė tirti įvykį. „Neturėjome transporto, kad su komisija nuvyktume apžiūrėti įvykio vietos, – priekaištavo J.Dautartui Z.Daunoravičius. – Teko prašyti A.Bielousovo, kad asmenine mašina nuvežtų į lapkričio 11-ąją vykusios medžioklės vietą. Lapkričio 16-ąją telefonu kalbant su A.Bielousovu ir prašant atvykti į departamentą aiškintis neteisėtai sumedžioto briedžio aplinkybių, jis tai padaryti atsisakė, nes jam uždraudė urėdas.”

Z.Daunoravičius perspėjo viršininką, kad uždelsus pažeidimo faktų tyrimą galima sulaukti panašios baigties, kaip Šalčininkų rajono „Kernavo” klubo, „Kanio”, „Rūdininkų girios”, „Lentvario” klubų atvejais, kai buvo neteisėtai sumedžioti briedžiai, o medžioklėse dalyvavę pareigūnai išvengė atsakomybės.

Vietoj pagalbos – represijos

Iškart po šio rašto J.Dautartas kreipėsi į R.Masilevičių, kad būtų pradėta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra dėl Z.Daunoravičiaus.

LŽ pradėjus domėtis Mickūnų klubo medžiokle ir stringančiu tyrimu, dienraštį pasiekė R.Masilevičiaus atsakymai į žurnalistės klausimus. Paaiškinęs, kad dėl Z.Daunoravičiaus pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kadangi jis neištyrė neteisėtos medžioklės ir nenustatė kaltų asmenų, R.Masilevičius išvardijo ir kitus neva dėl inspektoriaus kaltės neištirtus įvykius. Prisiminė ir 2006 metais teisme pralaimėtą medžiotojų klubo „Kernavas”, taip pat įtarto neteisėtai nušovus briedį, bylą. Nors „Kernavo” medžioklę 2006 metais tyrė iš kelių asmenų sudaryta komisija, R.Masilevičius dėl nesėkmės apkaltino vienintelį Z.Daunoravičių.

Tikriausiai siekiant, kad žurnalistė nesuabejotų, jog nevykėlis inspektorius nusipelnė ne tik tarnybinio patikrinimo, bet ir belangės, R.Masilevičius pranešė, kad dėl Z.Daunoravičiaus aplinkos apsaugos pažeidimų tyrimo eigos Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra pradėjo tyrimą, iškeldama baudžiamąją bylą Nr. 10-2-586-07.

Direktorius meluoja?

Pastaruoju metu žurnalistams vis sunkiau sekasi sužinoti, kokius ikiteisminius tyrimus atlieka prokurorai, ir tai niekam ne paslaptis. Tačiau nurodžius konkretų bylos numerį pavyko išsiaiškinti, kad tokia byla Z.Daunoravičiui nėra iškelta: jis joje neminimas nei kaip įtariamasis, nei kaip liudytojas.

Panašu, kad Z.Daunoravičiaus tyrimas iš tiesų kažkam labai nepatinka, kad gąsdinama netgi baudžiamąja byla. Jeigu inspektorius būtų įrodęs, kas nušovė briedį, iš medžiotojo būtų konfiskuotas kelis ar net keliolika tūkstančių litų kainavęs šautuvas, jis trejiems metams būtų netekęs teisės medžioti ir dar turėtų sumokėti beveik 2000 litų siekiančią baudą.

Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis ne kartą įsitikino, kaip išradingai medžiotojai išsisuka nuo baudų. Jam teko susidurti su medžiotojais, teismui davusiais melagingus parodymus, kad tik padėtų kitam medžiotojui išsaugoti šautuvą ir medžiotojo bilietą. Ir teismas patikėjo penkių meluojančių medžiotojų, o ne gamtos apsaugos inspektorių liudijimais.

„Pats esu medžiotojas, todėl žinau: jeigu medžioklėje kas nors ką nors sumedžiojo, visi tai mato, – įsitikinęs K.Motiekaitis. – Ateina, apžiūri, pasveikina. Suaugę briedžiai nušaunami ne kiekvieną dieną ir ne kas mėnesį – tai retas trofėjus. Jie saugomi labiau nei jaunikliai ar patelės.”

Urėdijos vadovai

Dabar įsivaizduokime, kad medžiojant, to paties varymo metu, vienas medžiotojų paleido du taiklius šūvius. Vienu paguldė jauniklį, o kitu – suaugusį briedį, kuriam neturi licencijos. Medžioklėje dalyvavusiems urėdijos darbuotojams tai – didžiulis smūgis, galintis turėti įtakos jų karjerai.

Ar ne dėl to ir nutrūko tyrimas, o energingai jį pradėjęs inspektorius pats tapo nusižengėliu? Medžioklės vadovo Vytauto Tirliko paaiškinime, pateiktame Z.Daunoravičiui iškart po medžioklės, yra detalių, patvirtinančių, kad sumedžiotas ne vienas, o du briedžiai. V.Tirlikas nurodė, kad išdarinėta žvėriena padalyta į 25 porcijas, vienos dalies svoris buvo 8-10 kilogramų. Sudauginus išeitų, kad mėsos būta 200-250 kilogramų. Tiek mėsos nebūtų buvę nušovus tik dvi stirnas ir jauniklį brieduką.

„Mano galva, net jeigu medžiotojai, kurie nušovė briedį, ir neprisipažino, reikėjo kiekvieną mačiusįjį vieną ar kitą epizodą kviesti, klausti, – įsitikinęs K. Motiekaitis. – Derėjo imtis veiksmų, kol bus išsemtos visos galimybės siekiant nustatyti nusikaltimo aplinkybes.”

K. Motiekaičiui nesuprantami departamento Z.Daunoravičiui mesti kaltinimai.

„Aš Z. Daunoravičių seniai pažįstu. Jis – sąžiningas žmogus, atsidavęs darbui, – vardijo skyriaus vedėjas. – Mes saugome gyvąją gamtą, o tai reiškia, kad pažeidėjus gaudome naktimis ir švenčių dienomis, sulaukiame grasinimų. Z.Daunoravičius savo asmeninio laiko negaili, tikslo siekia atkakliai. O kodėl neįtinka valdžiai? Gal jis ne itin diplomatiškai kalba su viršininkais, gal pernelyg principingas.”