Duomenis apie politikų ir tarnautojų pajamas, turtą bei interesus norima kaupti viename registre, kad geriau matytųsi, kas iš ko gyvena. Tačiau šio sumanymo kritikai tvirtina, jog tai būtų tuščias pinigų švaistymas.
Šiemet viešai savo privačius interesus deklaruoti privalės kur kas gausesnis politikų ir valdininkų būrys. Seimas po pateikimo jau pritarė tai numatančioms Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pataisoms. Pagal jas privačius interesus turės atskleisti ne tik valstybės politikai, bet ir visi asmeninio politinio pasitikėjimo darbuotojai karjeros valstybės tarnautojai, vadovaujantieji struktūriniams padaliniams. Iki šiol šių pareigūnų deklaracijos buvo neviešinamos, rašo dienraštis „Lietuvos žinios”.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) vadovės Jolantos Petkevičienės teigimu, toks deklaruotojų padidėjimas – tik tarpinis variantas. Artimiausiu metu ketinama sukurti valstybės politikų ir tarnautojų gaunamų pajamų, turto bei privačių interesų registrą.
Tačiau kai kurie ekspertai įsitikinę, kad pažaboti politinę korupciją įmanoma nekuriant esą niekam nereikalingų registrų.
Kada konkrečiai minėtas registras galėtų atsirasti, J.Petkevičienė neprognozuoja. Pasak jos, atsisakius minties kurti du atskirus – valstybės politikų ir tarnautojų – privačių interesų registrus, pasirinkta idėja parengti bendro registro koncepciją.
„Tai reikštų, kad informacija apie visų politikų ir tarnautojų turtą, gaunamas pajamas ir privačius interesus būtų skelbiama viešai”, – kalbėjo J.Petkevičienė.
Anot VTEK vadovės, sumanymas įrašytas į naujos Nacionalinės kovos su korupcija programos projektą. Šį darbą veikiausiai bus pavesta atlikti VTEK, Mokesčių inspekcijai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai. Kad nereikėtų eikvoti biudžeto lėšų, registras gali būti kuriamas Mokesčių inspekcijos jau turimos informacinės sistemos pagrindu. Duomenis pateiktų ir VTEK.
VTEK vadovė mano, kad registro, kaupiančio duomenis apie politikų bei tarnautojų pajamas, turtą bei interesus, atsiradimas būtų viena priemonių, užtikrinančių valdininkų gyvenimą pagal pajamas. Jos teigimu, tokia sistema jau veikia Latvijoje.
Tarptautinės organizacijos „Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovo Ryčio Juozapavičiaus nuomone, registras pirmiausia būtų patogus žurnalistams, kurie greitai ir paprastai galėtų susirinkti duomenis apie reikiamą asmenį.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis įsitikinęs, kad ir dabar pakanka duomenų tiems, kurie norėtų realiai kovoti su politine korupcija. Jo teigimu, visas brangus turtas registruojamas, ir nereikia jokių papildomų registrų norint sužinoti, kas, kaip ir iš ko gyvena.
2008-2009 metų Nacionalinę kovos su korupciją programą praėjusių metų pabaigoje parengė premjero sudaryta darbo grupė. Programa dar bus svarstoma Vyriausybėje, jai turės pritarti Seimas.