Sėdinčio jaučio ir Pašėlusio arklio palikuonys pasitraukia iš sutarčių su JAV

Lakotų indėnai, iš kurių buvo kilę legendiniai indėnų kariai Sėdintis jautis ir Pašėlęs arklys, pasitraukė iš sutarčių su Jungtinėmis Valstijomis, trečiadienį pranešė lyderiai.
„Mes nebesame Jungtinių Valstijų piliečiai ir visi, gyvenantys penkių valstijų teritorijoje, kuri apima mūsų šalį, gali prie mūsų prisijungti”, – saujelei žurnalistų ir Bolivijos ambasados delegacijai, susirinkusiems į spaudos konferenciją bažnyčioje viename Vašingtono rajone, sakė senas indėnų teisių aktyvistas Russellas Meansas (Raselas Minsas).

Lakotos lyderių delegacija pirmadienį Valstybės departamentui paskelbė, kad vienašališkai pasitraukia iš sutarčių, pasirašytų su federaline JAV vyriausybe. Kai kurios sutartys yra daugiau kaip 150 metų senumo.

Delegacija taip pat apsilankė Bolivijos, Čilės, Pietų Afrikos Respublikos ir Venesuelos ambasadose bei ketina tęsti savo diplomatinę misiją ir artimiausiomis savaitėmis bei mėnesiais išplėsti ją užsienyje, sakė jie.

Lakotams priklauso žemės Nebraskos, Pietų Dakotos, Šiaurės Dakotos, Montanos ir Vajomingo valstijose.

Naujoji šalis išleis savo pačios pasus ir vairavimo pažymėjimus, o gyvenimas joje bus laisvas nuo mokesčių, su sąlyga, kad gyventojai atsisakys JAV pilietybės, sakė R.Meansas.

Su JAV pasirašytos sutartys tėra „beverčiai žodžiai ant beverčio popieriaus”, savo tinklalapyje teigia Lakotos laisvės aktyvistai.

Šios sutartys buvo „kelis kartus pažeistos, kad būtų atimta mūsų kultūra, mūsų žemė ir mūsų galimybė išsaugoti savo gyvenimo būdą”, teigė atgimęs judėjimas.

Pasitraukimas iš šių sutarčių yra visiškai teisėtas, pažymėjo R.Meansas.

„Tai daroma pagal JAV įstatymus, konkrečiai kalbant, pagal šeštąjį Konstitucijos straipsnį”, teigiantį, kad sutartys yra aukščiausias krašto įstatymas, sakė jis.

„Tai taip pat vyksta pagal sutarčių įstatymus, priimtus per Vienos konvenciją ir JAV bei kitose šalyse įsigaliojusius 1980 metais. Mes teisėtai turime teisę būti laisvi ir nepriklausomi”, – teigė R.Meansas.

Lakota savo kelionę laisvės link atnaujino 1974 metais, kai parengė Tebesitęsiančios nepriklausomybės deklaracijos projektą, kurio pavadinimas yra aiški užuomina į JAV Nepriklausomybės nuo Anglijos deklaraciją.

Nuo to laiko prabėgo jau 33 metai, nes „kritiškoms masėms reikėjo kovoti su kolonializmu, be to, reikėjo užtikrinti, kad visos mūsų antys būtų sustojusios į eilę”, sakė R.Meansas.

„Viena antis atsistojo į vietą”, kai rugsėjį Jungtinės Tautos priėmė neįpareigojančią deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių. Tai buvo padaryta nepaisant JAV prieštaravimų ir tvirtinimų, kad ji kertasi su jų pačių įstatymais.

„Mes turime 33 sutartis su JAV, kurių nebuvo laikomasi. Jie toliau atiminėja mūsų žemes, mūsų vandenį, mūsų vaikus”, – per spaudos konferenciją teigė Phyllis Young (Filis Jang), kuri padėjo 1977 metais Ženevoje surengti pirmąją tarptautinę konferenciją dėl čiabuvių teisių.

Dėl JAV vykdytos „aneksavimo” vietinių amerikiečių žemėse kadaise tokios iškilios tautos kaip lakotai tapo tik „baltaodžių faksimilėmis”, sakė R.Meansas.

JAV vyriausybės priespauda padarė daug žalos Lakotai, kurioje žmonių gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių pasaulyje – mažiau negu 44 metai.

Lakotų paauglių žmogžudysčių skaičius yra 150 proc. didesnis už JAV normą, o kūdikių mirštamumas penkis kartus aukštesnis už vidutinį JAV lygį. Be to, Lakotoje klesti nedarbas, teigiama judėjimo tinklalapyje.

„Mūsų žmonės nori gyventi, ne tik egzistuoti, šliaužioti ir būti talismanais”, – sakė Ph.Young.

„Mes nenorime daryti keblumų Jungtinėms Valstijoms. Mes esame čia, kad tęstume kovą už savo vaikus ir vaikaičius”, – teigė ji, prognozuodama, kad pergalei pasiekti jos gyvenimo neužteks.