Nuolat oponentų kandžiojami mažumos Vyriausybės dirigentai socialdemokratai nebeištvėrė ir pareiškė pritariantys pirmalaikiams Seimo rinkimams, kurie galėtų vykti balandžio viduryje, tačiau politinisžemėlapis po jų vis viena išliktų toks pat margas su tais pačiais politiniais kontinentais.
Tiek politologai, tiek patys politikai pripažįsta – pirmalaikiai rinkimai būtų daug geresnė išeitis gresiančiai ekonominei krizei spręsti, nes nauja valdžia esą galėtų imtis drastiškų, nepopuliarių sprendimų įgyvendinimo.
Tačiau pažymima, kad politinių partijų vadų asmeninės antipatijos, principai neleis suformuoti ilgalaikio politinio darinio Seime.
Prezidentas pyksta
Apie priešlaikinius rinkimus yra kalbėjusios kelios parlamentinės partijos – tie patys socialdemokratai šiais metais jau bandė įgyvendinti tokią idėją, tačiau Seime neužteko reikiamo balsų skaičiaus.
Atskirą laišką apie būtinybę skelbti pirmalaikius rinkimus prezidentui Valdui Adamkui buvo išsiuntę konservatoriai. Dabar savo eilės parlamente laukia liberalų iniciatyva – parengtas Seimo nutarimo projektas paskelbti priešlaikinius rinkimus.
Tačiau kalbos gali virsti ir kūnu, nes antradienį socialdemokratų vadovybė nusprendė savo frakcijai parlamente pasiūlyti palaikyti pirmalaikių rinkimų idėją.
„Mažumos Vyriausybei šiomis sąlygomis, kai Seime trūksta politinės kultūros ir atsakomybės, iš tikrųjų dirbti neįmanoma. Tai ir nulėmė mūsų sprendimą”, – teigė premjeras Gediminas Kirkilas.
Vakar į tokius pareiškimus reagavo ir V. Adamkus.
„Socialdemokratų partija, matyt, nutarė pradėti ankstyvas Kalėdas, bent mane nustebino tas pareiškimas, bet ką gi – jų sprendimas, ką jie darys, turbūt turėsime palaukti ir pažiūrėsime, kaip išeis. Seimas, kaip sakiau, visą laiką gali pasileisti ir jiems nereikia ieškoti kažkur kitur.
Vienintelis dalykas, kas mane tikrai turbūt nuliūdintų, – jei tai įvyktų, tuomet pamirškime apie mūsų atominės elektrinės statybą. Mūsų tarptautiniai įsipareigojimai būtų uždelsti ir nebūtų į naudą Lietuvai”, – vakar žurnalistams sakė V. Adamkus.
Išseko kantrybė
„Vakarų ekspreso” kalbinti įvairių frakcijų atstovai tvirtino, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai – labai realūs.
Socdemų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė teigė, kad „didelę parlamentinę patirtį turinti partija nesiruošia būti auka, kurią visi gali šokdinti”. Jos tikinimu, kantrybės taurė jau perpildyta.
„Po patvirtinto biudžeto manėme, kad dėl rimtų dalykų galime susitarti, bet taip, pasirodo, nėra. Mes apsispręsime penktadienį frakcijos narių posėdyje”, – tikino ji.
Pirmalaikių rinkimų iniciatorių – liberalų – atstovas Eligijus Masiulis patikslino, kad jų veiksmas pagrįstas noru pabaigti pirmalaikių rinkimų temos eskalavimą, paremtą tik žodžiais.
„Tačiau mano asmenine nuomone, tų rinkimų nebus, nes socialdemokratai viena pasako partiniu lygiu, o frakcija elgiasi kitaip. Juk tas pats įvyko anksčiau, kai patys inicijavo Seimo paleidimą, o po to didelė dalis net neatėjo balsuoti. Dabar situacija gali būti panaši. Visgi jei Seimas paskelbtų pirmalaikius rinkimus, tai būtų naudinga Lietuvai. Juk ši mažumos Vyriausybė iki rinkimų tikrai neišdrįs imtis ryžtingų veiksmų, tik plauks pasroviui”, – įsitikinęs parlamentaras.
Jis įžvelgė ir pavojų – esą per pirmalaikius rinkimus labai didelė nusivylusių žmonių net neis balsuoti, o tai atvertų kelią į parlamentą patekti populistams.
Konservatorių lyderis Andrius Kubilius „Vakarų ekspresui” sakė sveikinantis G. Kirkilo ryžtą ir pridūrė, kad kiti metai bus labai sudėtingi valstybei.
„Mokytojų streikai – tik pradžia. Kol kas rinkimų paskelbimo klausimas nėra įtrauktas į artimiausią Seimo darbotvarkę, ir jei jis nebus svarstomas iki šios savaitės pabaigos, nusikels į kitus metus. Tačiau taip yra dėl to, kad mes nedarome šou, norime iš esmės tą klausimą išspręsti, leisti frakcijoms galutinai apsispręsti, neskubėti”, – tikino jis.
Viešieji ryšiai?
Liberaldemokratų frakcijos seniūnui Valentinui Mazuroniui atrodė, kad tiek G. Kirkilas, tiek A. Kubilius, arba jo vadinamasis „2K” projektas, žaidžia viešųjų ryšių žaidimą.
„Jei išties jie būtų apsisprendę, kad reikia Seimui pasileisti, reikėjo nepriimti biudžeto. Tada viskas automatiškai pajudėtų. Jei socialdemokratai mano, kad reikia pirmalaikių rinkimų, tegul atsistatydina Vyriausybė. Tačiau tai nėra daroma. Viskas – tik viešųjų ryšių akcija”, – įsitikinęs liberaldemokratas.
Jo manymu, socdemai taip pratrūko po to, kai antradienį buvo atmesti keli esą jiems svarbūs teisės aktai.
„Jie arba turi normaliai dirbti, arba normaliai pasileisti. Dabar tai labiau panašu į apsvaigusių kaimo bernų muštynes, kai nežino, nei ko nori, nei ką ar kodėl muša. Tačiau manau, kad Lietuvai geriausias variantas būtų, jei „2K” susėstų, ir dirbtų. Geresnis – paskelbti pirmalaikius rinkimus. Blogiausias – laukti spalio, eilinių rinkimų. Žinant blogėjančią ekonominę, socialinę situaciją, augančią infliaciją, reikia ryžtingų, nepopuliarių sprendimų”, – tikino jis.
Viena iš Darbo partijos lyderių Loreta Graužinienė „Vakarų ekspresui” teigė, kad pirmalaikių rinkimų momentas kaip niekada priartėjęs.
„Iki rudens laukti negalime, nes neigiamus ekonominius reiškinius pajusime jau po pusmečio, o Vyriausybė nesiima jokių priemonių. Dabartinės mažumos Vyriausybės egzistavimas nieko gera valstybei neduoda. Aš asmeniškai ne labai tikiu, kad pirmalaikiai rinkimai bus, tačiau G. Kirkilo žodžiai – labai rimtas signalas. Negalima juk juokauti tokiais pasisakymais. Jei tai – tik viešųjų ryšių akcija, tada aš komentarų nebeturiu”, – teigė L. Graužinienė.
Reikėtų trijų mėnesių
Zenonas VAIGAUSKAS, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas
Jei Seimas nuspręstų skelbti pirmalaikius rinkimus, mes būtume pasiruošę, tačiau reikėtų trijų mėnesių pasirengimo. Rinkimai vyktų balandžio mėnesį. Tačiau tokiam sprendimui turi pritarti mažiausiai 85 parlamentarai. Tai nėra taip paprasta. Paskelbus apie rinkimus, Seimas dar galėtų dirbti, bet, žinoma, politikų pagrindiniai rūpesčiai būtų jau kiti.
Taip pat išankstiniai rinkimai nevyktų balsuojant elektroniniu būdų, nes įstatymo pakeitimo projektas dar tik Seimo komitetuose. Jei rinkimai vyks rudenį, tuomet naujovei jau gali būti pasiruošta.
Lietuvos politika -užpelkėjusi
Vytautas RADŽVILAS, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas politologas
Priešlaikiniai rinkimai išties nepakeistų nei politinių jėgų pasiskirstymo santykio, nei politinės situacijos šalyje. Bet tam tikrų pokyčių įvyktų: priešlaikiniai rinkimai būtų naudingi Darbo partijai, liberaldemokratams ir socialdemokratams. Pralaimėję būtų konservatoriai. Jie nukentėtų todėl, kad nuolat eskaluodami priešlaikinių rinkimų idėją žaidžia labai neatsakingą politinį žaidimą. Priešlaikinių rinkimų tema – populistinė, nes taip jie nori parodyti esantys ne kišeninė, o reali opozicija. Tas pigus principingumo demonstravimas gali virsti politiniais spąstais.
Žinoma, nukentėtų ir socialdemokratai, tačiau konservatoriai gautų nebent 2-3 proc. daugiau balsų nei turi dabar pagal pasiskirstymą Seime. Darbo partijos ir liberaldemokratų pozicijos sustiprėtų, tad jų svoris dar labiau smogtų konservatoriams.
Aš nesutinku su prezidentu, kad priešlaikiniai rinkimai destabilizuotų padėtį valstybėje. Didžiausia bėda – politinio gyvenimo užpelkėjimas. Būtinas esminis politinio elito atsinaujinimas. Visuomenėje bręsta supratimas, kad toks nemokšiškas, egoistiškas valstybės valdymas gali būti pražūtingas. Artėjant rinkimams, po truputį ore ima sklandyti mintis, kad reikia novatoriškų idėjų. Mano įsitikinimu, artėjantys rinkimai bus paskutiniai, kuriame dalyvauja per 17 nepriklausomybės metų baigiantys atsibosti politiniai žaidėjai.
„Turi prabusti visuomenė”
Alvydas MEDALINSKAS, politikos apžvalgininkas
Pirmalaikių rinkimų galimybė – reali, nes dabar yra pakankamai politinių jėgų, kurios tuo suinteresuotos. Jei už rinkimus pasisakytų Darbo partija, liberaldemokratai, konservatoriai, socialdemokratai ir liberalai, balsų užtektų. Kiekviena partija turi savo interesų, tačiau yra ir bendras – reikia pakeisti neįgalią valdžią.
Tačiau priešlaikiniai rinkimai vargu ar ką pakeistų. Pažvelkime, kas darosi partijų vadukų asmeninių ambicijų fronte. Jie neįtinka vieni kitiems. G. Kirkilas neįtinka, nes vadinamas pažaduku, populistu. Darbo partija – dėl Viktoro Uspaskicho problemų su teisėsauga. Artūras Zuokas vadinamas „abonentu”. Liberaldemokratai neįtinka dėl Rolando Pakso. Konservatoriai – dėl įtarimų prikišus rankas Juro Abromavičiaus susprogdinimo atveju. Problema ne pirmalaikiuose rinkimuose, o partijų vadovų nesusikalbėjime.
Žinoma, surengti rinkimus pavasarį būtų geriau nei rudenį. Tuomet galima būtų geriau pasirengti kitų metų biudžetui. Priešlaikiniais rinkimais suinteresuoti reitingų viršūnėse esantys konservatoriai, liberaldemokratai, o socialdemokratų populiarumas krinta, tad jie taip pat nenori išbarstyti savo elektorato iki rudens, kai infliacija, kainų augimas Vyriausybę padarys dar labiau nepopuliarią.
Pritariu, kad politinis gyvenimas Lietuvoje patiria sąstingį, tačiau abejoju, ar ką pakeistų nauja politinė jėga. Turėtų atsirasti noras burtis į nevyriausybines organizacijas pačiai tautai. Jei visuomenė turės tvirtą stuburą, ji galės kontroliuoti valdžią. Dabar ji palaida. Kaip minėjau, labai svarbu ir konsoliduotis partijoms, nes į Seimą dvi ar trys partijos, kurios sudarytų daugumą, nepateks. Teks vėl sudarinėti įvairiausias koalicijas.
😀
pasake lopas BNP 😐