Europoje daugėja jaunų žmonių, paauglių ir dvidešimtmečių, kuriuos tenka gydyti nuo ligų, susijusių su alkoholiu. Ar padėtis visur panaši, ir kas daroma, kad būtų sumažintas išgertuvių „iki žemės graibymo” plitimas?
Švedija: griežta tvarka, didelės kainos.
Daugelį dešimtmečių švedai, įskaitant ir jaunus žmones, nevartojo daug svaigalų. Tai lėmė nuosekli nacionalinė alkoholio politika, valstybinis tokių gėrimų pardavimo monopolis, griežtos alkoholio pardavimo nepilnamečiams (Švedijoje – jaunesniems nei 20 metų) taisyklės ir didelės jo kainos.
Tačiau Švedijai įstojus į Europos Sąjungą, kai tapo lengviau prieinami svaigalai gretimose valstybėse, alkoholio vartojimas ėmė didėti. Vis dėlto per pastaruosius porą metų girtaujančių paauglių Švedijoje sumažėjo. Kasmet nevyriausybinė organizacija – Švedijos informacijos apie alkoholį ir narkotikus taryba – skelbia metinį tyrimą apie devintokų (15-16 metų moksleivių) gėrimo įpročius. Šiemet daugiau kaip 30 proc. mokinių teigė svaigalų nevartojantys. Praėjusio dešimtmečio pabaigoje negeriančių penkiolikmečių ir šešiolikmečių buvo 20 procentų. Nustatyta, kad 2007 metais šio amžiaus berniukai vidutiniškai išgėrė 3 litrus gryno alkoholio, mergaitės – 2,2 litro. 2005-aisiais tie skaičiai buvo atitinkamai 5,3 ir 3,2 litro.
Tačiau mažėjimo tendencijos tarp šiek tiek vyresnių švedų nematyti: 20 metų perkopę jaunuoliai alkoholio vartoja ypač daug, nuo jų neatsilieka ir bendraamžės. Vaikinai nuo 20 iki 25 metų kas savaitę išgeria vidutiniškai 14 pintų stipraus alaus, to paties amžiaus merginos – dvigubai daugiau.
Suomija: labai mėgsta spiritą
Daug geriančioje Suomijoje nuo 2004 metų kovo, kai valdžia trečdaliu sumažino alkoholio mokesčius, lygiai tiek pat padaugėjo su svaigalais susijusių mirčių ir ligų. Mokesčiai buvo sumažinti dėl pigaus alkoholio importo iš gretimos Estijos. Kai kurie jauni suomiai ėmė tuo naudotis, todėl dabar, nors bendras alkoholio vartojimas tarp jaunų žmonių mažėja, plinta girtuoklystė. Pasitaiko vis daugiau atvejų, kai nusigeria 16 ar 17 metų jaunuoliai.
Suomių pomėgis vartoti alkoholį nerodo jokių silpnėjimo ženklų. Pernai ligos, susijusios su svaigalais, ir apsinuodijimas jais drauge sudėjus buvo pagrindinė darbingų suomių mirčių priežastis. Siekdama kovoti su vis didėjančia problema vyriausybė sukūrė virtinę reklamų, kurios turėtų paskatinti jaunimą atsakingiau žiūrėti į alkoholį. „Ši nauja kampanija turi įtakos – kai kurie žmonės prieš gerdami susimąsto. Tačiau iš tikrųjų Suomijai reikia visos gėrimo kultūros permainų ir daugiau viešų diskusijų”, – įsitikinęs Christofferis Tigerstedtas iš Socialinių tyrimų instituto Helsinkyje.
Ispanija: ramybė ir atsipalaidavimas
Ispanijoje alkoholio problema, palyginti su Didžiąja Britanija, menka. Kai bare užsisakai alaus, standartiškai pateikiama 200 mililitrų stiklinė – vos daugiau kaip trečdalis britų pintos. Ispanijoje daugelis pradeda gerti nuo ankstyvos paauglystės ir nebūtinai su draugais, labai dažnai – su tėvais. Visuomenė tolerantiška alkoholio vartojimui, o atmosfera vietose, kuriose tai daroma – baruose, restoranuose, – paprastai labai atpalaiduojanti ir, skirtingai nei kitose šalyse, skatinanti gerti kur kas lėčiau. Čia retai kada pamatysi alkoholio pakurstytą smurtą.
Tačiau tai nereiškia, kad Ispanijoje nėra su svaigalais susijusių problemų. Jų, kaip nurodo šalies Sveikatos ministerija, turi apie 5 proc. ispanų. Be to, kai kuriems ispanams kelia susirūpinimą reiškinys, vadinamas „Botellon” (didelis butelis), kai susitikę jauni žmonės geria alkoholį gatvėje. Manoma, tai skatina girtavimą. Kai kurie miestai „Botellon” uždraudė.
Vokietija: gamintojų taikinyje – jaunuomenė
Šių metų kovą Vokietijoje mirė 16 metų mokinys, išgėręs per 50 stikliukų tekilos. Šis įvykis atkreipė valdžios dėmesį į didėjančią paauglių alkoholizmo problemą ir paskatino keisti įstatymus. Berniuką aptarnavęs baro savininkas suimtas ir laukia teismo. Jis kaltinamas sunkiu kūno sužalojimu, kuris baigėsi mirtimi. Vyriausybė nusprendė uždrausti vakarėlius „Gerk, kiek tik gali”, kai svečiai, susimokėję tam tikrą sumą, gali mėgautis svaigalais iki nukritimo (tiesiogine tų žodžių prasme). Būtent po tokio vakarėlio šešiolikmetis ir mirė.
Nors pastaraisiais metais alkoholio vartojimas apskritai sumažėjo, kai kurie asmenys geria daugiau nei kada nors. Vokiečių paaugliai – antri pagal svaigalų vartojimą Europoje, juos lenkia tik britai. Taip yra dėl to, kad gėrimas tebėra svarbi vokiečių kultūros dalis, be to, alkoholio gamintojai specializuojasi taikydamiesi į jaunus žmones kaip naujus klientus.
Italija: yrančios tradicijos
Italijoje greičiausias būdas prarasti draugų ir kaimynų pagarbą – viešai nusigerti. Tai labai negarbinga. Tačiau pastaraisiais metais šis gėrimo etiketas kinta. Vasarą Italijos vyriausybė užsakė virtinę tyrimų, kurie atskleidė nerimą keliančią naują tendenciją. Sveikatos ministerijos duomenimis, 17 proc. Italijos gyventojų bent kartą per mėnesį nusigeria. Kas penktas paauglys prisipažįsta geriantis reguliariai.
1996 metais Italijoje buvo 19 tūkst. alkoholikų, kurie nuolat gydėsi, o dabar – 54 tūkstančiai. Ir tai, pasak Emanuele Scafato iš Italijos sveikatos instituto, tik ledkalnio viršūnė. „Jauni žmonės jau geria ne dėl linksmumo, o tam, kad pasigertų, – kalbėjo jis. – Santykis su alkoholiu labai skiriasi nuo to, kas buvo prieš 10 metų. Mes kaltiname didėjantį alkoholio populiarinimą, tai, kaip gamintojai skatina jaunuomenę gerti ir būti „šaunią”. Šiomis dienomis Italijoje nebegali priklausyti „šutvei”, jei nevartoji alkoholio.”
Dar viena problema – tradicinės šeimos, kaip vieneto, irimas. Saikingo gėrimo būdavo mokomasi namie, iš tėvo. Jauni žmonės išgerdavo taurę vyno per pietus. Dabar tėvai dirba ilgiau, kinta gyvenimo ritmas, taip pat tėvo ir sūnaus santykis.
Romos valdžia ėmėsi priemonių pažaboti girtavimą ir su juo susijusį smurtą: privertė barų savininkus anksčiau uždaryti savo įstaigas, svaigalus pilstyti į plastikines, o ne į stiklines taureles. Praėjusį mėnesį Transporto ministerija privertė pataisyti įstatymą: dabar prekiauti alkoholiu diskotekose po antros valandos nakties – nelegalu.
Lietuva: jokių suvaržymų
Į šią apžvalgą nepateko nė viena nauja ES narė iš Rytų Europos, o tai gerokai pakeistų bendrą vaizdą. Tokiose šalyse kaip Lenkijoje (ten net kūdikiai gimsta turėdami kraujyje promilių) ar Lietuvoje alkoholio vartojimo tradicijos mažai kuo skiriasi nuo Rusijos: geria visi – nepilnamečiai, vyrai, moterys, girti voliojasi gatvėse, žudo keliuose, plėšia kaimo senolius, užkapoja ir papjauna sutuoktinius. Visuomenė nelinkusi priimti jokių suvaržymų. Pasipiktinimas ir pajuoka vyravo žiniasklaidoje, tarp politikų ir verslininkų, kai rugsėjo 1-ąją, per naujų mokslo metų šventę, visoje šalyje buvo paskelbtas vienos dienos draudimas prekiauti alkoholiu. Mažai kas atkreipė dėmesį, jog tai pasiteisino – tądien alkoholiu apsinuodijusių moksleivių į ligonines pateko vos vienas kitas, o ne dešimtys, kaip būdavo anksčiau.
Pagal svaigalų vartojimą ir jų padarytą žalą Lietuva priskiriama didžiausios rizikos grupės šalims Europoje. Alkoholizmas Lietuvoje nuolat jaunėja. Pastaraisiais metais alkoholį vartojusių 15-16 metų moksleivių Lietuvoje buvo 94 proc., nusigeriančių – 66 procentai.