Šeimos gydytojai tampa deficitu

Ilgos pacientų eilės prie šeimos gydytojų kabinetų jau tapo kasdienybe. Ir panašu, jog tos eilės netrumpės ir ateinančiais metais, kadangi ima katastrofiškai trūkti specialistų. Ši problema itin aštrėja rajonuose, nes jauni gydytojai renkasi didelių miestų sveikatos priežiūros įstaigas arba išvažiuoja laimės ieškoti į užsienį.

Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) aptarnauja didžiąją dalį – apie 33 000 Klaipėdos rajono gyventojų.

Centrui priklauso Dauparų, Jakų, Kvietinių, Lapių, Macuičių, Skomantų, Šiūparių medicinos punktai, Agluonėnų ambulatorija su Pėžaičių medicinos punktu, Dovilų, Veiviržėnų ambulatorija su Daukšaičių ir Šalpėnų medicinos punktais, Vėžaičių ambulatorija su Girininkų ir Tilvikų medicinos punktais.

Gydytojų trūksta

Gargždų PSPC vyriausiasis gydytojas Petras Serapinas sako, jog šiuo metu iškart galėtų įdarbinti 2-3 šeimos gydytojus ir tiek pat odontologų. Medikų stoka ypač išryškėjo, kai šiemet du 35 ir 40 metų šeimos gydytojai išvyko dirbti į Didžiąją Britaniją.

„Nors dirbti ten tikrai nėra lengva, ypač pradžioje, gydytojai nesigaili išvykę į užsienį. Natūralu – kol jauni, pačiame jėgų žydėjime, nori užsidirbti. Ir uždirba – dešimt kartų daugiau negu pas mus. Šeimos gydytojų trūkumas yra užprogramuotas, nes vyresniosios kartos gydytojų nėra kam pakeisti. Daugiau kaip pusė mūsų centro šeimos gydytojų amžius – per 50 metų, todėl ateinantį dešimtmetį teks intensyviai ieškoti pamainos. Aišku, jei sveikata leidžia ir kol turi licenciją, gydytojai gali dirbti būdami ir pensinio amžiaus. Jaunimą prisikviesti dirbti į rajonus sudėtinga – būtina kelti ne tik atlyginimus, bet steigti stipendijas, kad baigusieji mokslus grįžtų į savo miestus, skirti tarnybinius butus. Alga jaunų medikų nevilioja, nes šeimos gydytojo darbas šiuo metu nėra tinkamai atlyginamas, įvertinant jiems tenkančius darbo krūvius, specifiką ir atsakomybę”,- mano P. Serapinas.

Dirba viršvalandžius

Šiuo metu Gargždų PSPC iš viso dirba 181 darbuotojas, iš jų 23 gydytojai (13 – šeimos gydytojai). Jiems tenka atlaikyti didelį skaičių kasdien apsilankančių pacientų, kurie ateina dėl įvairių sveikatos problemų: staiga užklupusių ligų, gauti receptų vaistams lėtinėms ligoms gydyti, siuntimų tyrimams, konsultacijoms pas specialistus ir kt.

Pasak P. Serapino, per 6 darbo valandas šeimos gydytojas vidutiniškai priima apie 30 ir daugiau pacientų. Vadinasi, gydytojas per valandą turi suspėti išklausyti 4-5 pacientų bėdas ir dar užpildyti visą šūsnį dokumentų. Neretai populiariems šeimos gydytojams tenka ateiti gerokai anksčiau į darbą ir išeiti vėliau.

Beje, ne pas visus šeimos gydytojus eilės vienodos – vienų kabinetai tiesiog užgulti pacientų, o prie kitų durų ilgai laukti vizito pas gydytoją netenka.

Vidutiniškai šeimos gydytojas, neatskaičius mokesčių, gauna 2500 litų. Kai kurie uždirba ir po 3000 litų „į rankas”, tačiau pluša intensyviai: eina budėti, daug dirba papildomai.

P. Serapinas pastebi, jog gydytojų stokos problemą aštrina dar ir tai, jog kasmet auga pacientų skaičius.

„Kasmet žmonės iš tikrųjų daugiau serga, daugiau lankosi pas gydytojus. Daugiau sergančiųjų sunkiomis ligomis – širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis, kurios dažnai būna užleistos, vėlai diagnozuojamos. Būtina stiprinti sveikatos profilaktikos grandį ir tam irgi reikia specialistų”,- teigė P. Serapinas.

Pernai Gargždų PSPC užregistruota apie 120 000 pacientų vizitų.

Tenka rūpintis ne tik sveikata

„Mes, šeimos gydytojai, esame kaip tie kareiviai – pirmoje sveikatos „fronto” linijoje”,- juokauja ilgametė Gargždų PSPC šeimos gydytoja Genovaitė Čiužienė.

Ji čia dirba jau 31-erius metus, atvykusi iškart po mokslų baigimo. Pas šią gydytoją eina jau jos pirmųjų pacientų vaikų vaikai.

„Žmonių sveikata pastebimai yra prastesnė negu prieš dešimtmetį ar du. Vadinamoji prieškario karta yra stipriausia, nes daugiau fiziškai dirbo, sveikiau valgė. Dabar net jauni žmonės skundžiasi dėl stuburo, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, nervų, vidaus ligų. Šiais laikais gydytojams tenka spręsti ne tik sveikatos, bet ir socialines, psichologines problemas. Žmonės labai abejingi ne tik savo, bet ir artimųjų sveikatai. Išrašai vaistų – nenuperka, nepalydi pas specialistą ar patys nenueina, numoja ranka. Turime nemažai vargo dėl sergančiųjų tuberkulioze, kuriuos reikia nuolat raginti gydytis. Yra net su alaus buteliu į kabinetą užėję…”,- pasakojo gydytoja G. Čiužienė.

Prie šios gargždiškių mėgstamos medikės durų nuolat lūkuriuoja daug pacientų. Dar ji prižiūri 15 visiškos negalios gargždiškių, kurie jau nebeišeina iš namų.

„Iš tikrųjų ateina daug žmonių, dažnai net pavalgyti nėra kada. Vos spėjame suktis, o juk pacientas nori išsikalbėti apie savo ligas, reikia išklausyti, nes tavimi žmogus pasitiki, viliasi, kad padėsi. Žmonės pyksta, kad tenka ilgai laukti, nesupranta, kam tiek daug gydytojai pildo dokumentų, sako, ar čia kokia kontora, ar gydytojo kabinetas”,- sakė gydytoja.

Kartu su ja 30 metų dirbanti bendruomenės slaugytoja Janina Molotokienė juokauja, kad su gydytoja jau seniai abi susikalbančios be žodžių, nes stengiasi taip taupyti laiką.

„Turime savotišką sutartinių ženklų sistemą. Pastuksena rašikliu vienaip – reikia receptą paduoti, kitaip – siuntimą tyrimams. Ir savo pacientus mokome taupyti laiką, pavyzdžiui, kad tik išsityrę pas gydytoją ateitų”,- sakė J. Molotokienė.

Pasak medikių, dirbti šeimos gydytojo kabinete yra vis sunkiau: auga pacientų srautas, auga ir atsakomybė. Jų nuomone, gydytojo darbas šiais laikais nėra tinkamai vertinamas. „Man asmeniškai gaunamo atlygio užtenka, bet jauniems gydytojams, auginantiems vaikus, manau, iš tokio atlyginimo verstis sunku. Suprantu išvykstančius į užsienį, būčiau jauna – ir aš važiuočiau. Ne vien dėl to, kad užsidirbčiau, tiesiog dėl žinių, patirties”,- tvirtino G. Čiužienė.

Atvers duris nauja šeimos klinika

Šiemet gargždiškiams medikams ir pacientams teko iškęsti ir tebetenka kęsti nepatogumus dėl Gargždų PSPC pastato, statyto dar 1983 metais, rekonstrukcijos.

Gargždų šeimos klinikos trečiojo aukšto statybai (500 kv.m) atseikėta 1,5 milijono litų iš rajono savivaldybės biudžeto. Tačiau, pasak Gargždų PSPC vadovo P. Serapino, pabrangus statybos darbams, iš biudžeto dar teko pridėti 0,5 mln. litų.

Naujos klinikos patalpos bus atidarytos kitų metų pradžioje.

Sėkmingai parengus projektą, dar 400 tūkst. litų gauta iš ES paramos fondų. Už šias lėšas jau baigiami suremontuoti pirmieji du Gargždų PSPC pastato aukštai.

Taip pat šiemet kapitaliai suremontuotos Veiviržėnų ir Agluonėnų ambulatorijos. Ir tai dar ne viskas – vėl iš ES fondų gauta 400 tūkst. litų naujai medicinos įrangai įsigyti.

„Iš tikrųjų gauname didelę pagalbą iš rajono savivaldybės tiek finansine, tiek projektų rengimo prasme. Ir dėl materialinių išteklių skųstis negalime. Svarbiausia, kad būtų žmonių dirbti su ta nauja įranga ir naujai sutvarkytose patalpose”,- viliasi Gargždų PSPC vyriausiasis gydytojas.