Lietuva pagal minimalų mėnesinį užmokestį bando lipti iš Europos Sąjungos dugno – vakarykščiu Vyriausybės sprendimu nuo kitų metų sausio 1-osios minimali alga padidės 100 litų ir sieks 800 litų neatskaičius mokesčių.
Iki 800 litų padidinęs minimaliąją mėnesinę algą (MMA) vakar ministrų kabinetas pakėlė kartelę ir minimaliojo valandinio atlygio (MVA) atžvilgiu, kuris padidės iki 4,85 lito. Dabar 700 litų siekianti MMA padidės 14,3 proc., o 4,19 litų siekiantis MVA – 15,75 proc.
Atskaičius mokesčius, minimalus atlyginimas nuo sausio padidės daugiau nei 80 Lt ir per mėnesį sudarys 660,8 Lt. Šiuo metu už minimalų atlygį dirbantysis per mėnesį „į rankas” gauna 576,4 Lt.
Pasak Vyriausybės pranešimo, MMA padidinimui iki 800 litų, įvertinant tai, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. bazinė mėnesinė alga didinama iki 128 litų, o bazinis valandinis atlygis iki 0,76 lito, papildomai iš valstybės biudžeto reikės apie 14 mln. litų per metus.
Kartu patikslinami tarnybinių atlyginimų minimalūs koeficientai, kad pagal juos paskaičiuoti tarnybiniai atlyginimai nebūtų mažesni už minimaliąją mėnesinę algą. Tai palies apie 44 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų, gaunančių minimalųjį darbo užmokestį.
Statistikos departamento duomenimis, minimalų atlygį ir mažiau Lietuvoje gauna apie 14 proc. dirbančiųjų.
Paskutinį kartą minimalus atlyginimas buvo padidintas liepą. Tuo tarpu neapmokestinamos pajamos šiuo metu yra 320 Lt, o Vyriausybės programoje numatyta, kad jos kitąmet bus 400 Lt.
Algų kėlimą diktuoja gyvenimas
Algirdas SYSAS, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas
Anksčiau minimalios algos kėlimui priešinosi smulkieji verslininkai, teigdami, kad nebeišgalės išlaikyti darbuotojų, tačiau dabar šios problemos praktiškai nebėra. Nesulaukėme jokio pasipriešinimo. Per pastaruosius 6 metus pelnai augo net 40 kartų, o vidutinis darbo užmokestis – tik 80 proc. Tai – visuomeninis rezultatas. Atsirado resursų, nes darbdaviai nebesuinteresuoti prarasti darbuotojų, moka jiems, nes kitaip nebeaugtų pelnai. Čia – du lazdos galai, pasidalijimo klausimas. Tai, kad mokėti 800 litų nėra problema, parodė ir ekonomika.
Žinoma, visada kalbama, kad Vyriausybė viena ranka duoda, o kita atima. Tačiau jei kalbėsime apie infliaciją, tai – ne Vyriausybės kaltė, infliaciją sukelia žmonės. Jei verslininkas mato, kad pakėlęs prekės kainą vis viena ją parduos, jis ją ir kelia. Žmonės į rinką „paleido” labai daug pinigų. Kelti minimalų užmokestį privertė pats gyvenimas, nes dabar po rumunų Europos Sąjungoje pagal minimalią algą esame priešpaskutiniai. Situacija tokia, o kainos mūsų valstybėje vejasi europines, tad didinti algas būtina. Ir ne po 50 ar 100 litų, o dar daugiau.
Algos didinamos ir tam, kad amortizuotų energetinį pabrangimą. Turime matyti visą paveikslą, tad algų didinimas buvo logiškas, dėsningas žingsnis. Jei nepadidinsi minimalaus atlygio, žmonės neis dirbti ir teks mokėti bedarbio išmokas. Vėl pralaimi valstybė.
„Viešųjų ryšių akcija”
Vytautas GRUBLIAUSKAS, Seimo narys
Žinoma, tai, kad algos didinamos kompleksiškai visos valstybės mastu, savaime nėra blogas dalykas, nes priešingu atveju atsidurtume dar gilesniame dugne. Tačiau padidinti minimalų darbo užmokestį iki 800 litų nėra tas ratas, kuris mus išgelbės nuo didėjančios infliacijos, o ji žygiuoja septinmyliais žingsniais.
Vyriausybės taktiką apibūdinčiau paprastai – tai labai gerai sustyguota viešųjų ryšių agentūra. Tiek premjeras, tiek ministrai sugeba pigų daiktą parduoti labai gerai jį išreklamavę ir įvynioję į blizgantį popierių. To popieriaus labai daug, o kai saldainį išlupi, pamatai, kad jis yra labai mažas. Toks mažas, kad norint pajusti saldumą tenka nebent labai stipriai psichologiškai nusiteikti.
Aiškinama, kad padidinus algas pagerės gyvenimas. Nepagerės – infliacija padarys savo. Kelti algas – pozityvu, tačiau nerandant būdų infliacijai pažaboti tai didelės reikšmės neturi.