Jūrininkai aktyviau pradėjo reikšti nepasitenkinimą

Šeštadienį vykusioje Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) ataskaitinėje ir rinkiminėje konferencijoje aštriai kelti jūrininkams rūpimi klausimai. Ypač aktyvūs buvo keltininkai.

„Jeigu už darbą negali mokėti žmoniškai, tai tegu bent nesityčioja. Mums už treilerio pritvirtinimą moka centais”, – piktinosi vienas konferencijos dalyvių.

Labiausiai nepatenkinti buvo AB DFDS LISCO ir „Lietuvos jūrų laivininkystė” (LJL) jūrininkai. Jų siūlymu balsuojant LJS LISCO skyriaus pirmininkas Algis Mikalajūnas nebuvo išrinktas į naują tarybą. Švelniai tariant, šių bendrovių jūrininkai nėra patenkinti savo profsąjungos atstovu. LJS pirmininko Petro Bekėžos, iždo ir revizijos komisijų pirmininkų ataskaitos juos ne itin domino, jie labiausiai norėjo patys pasisakyti.

Žinia, kad Vaclavas Stankevičius nebedalyvaus rinkimuose į Seimą, sutikta audringai. „Tai kas tada mus gins?” – vienas per kitą klausė jūrininkai.

Ataskaitinėje konferencijoje (jos vyksta kas dvejus metus) aptartas LJS tarybos, kurią sudaro 15 narių, veiklos nuo 2005 m. gruodžio iki šių metų gruožio laikotarpis. Ji įvertinta teigiamai. Šeštadienį išrinkta nauja taryba. Pirmininkavimą ketveriems metams ji vėl patikėjo P. Bekėžai.

Konferencijoje išvardinta ir tai, kas nepavyko. Pavyzdžiui, socialinio draudimo klausimas spendžiamas kelerius metus, bet iki šiol nepavyksta sumažinti socialinio mokesčio jūrininkams. Įstatymo pataisą vetavo šalies prezidentas.

Pagrindinis LJS uždavinys – ginti jūrininku teises ir interesus. Tačiau padėti žmonėms, kurie nesikreipia laiku į LJS, beveik neįmanoma. Kolektyvinės sutartys, kuriose vienas pagrindinių dalykų – atlyginimai, jau pasirašytos su DFDS LISCO ir LJL, netrukus bus pasirašyta ir su AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), o su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija derybos sustabdytos todėl, kad ji nepateikė informacijos, kokios išlaidos skirtos socialinėms reikmėms.

Beje, laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos vėliava, LJS negali padėti ir kontroliuoti padėties, jeigu jame nėra LJS narių. problema ta, kad laivuose mažai gaunama informacijos apie profsąjungų veiklą.

LJS tenka ginti ir jai nepriklausančių jūrininkų interesus – šie laivuose irgi naudojasi visomis garantijomis, kurias pavyksta iškovoti LJS. Svarstomas klausimas, ar nereikėtų padaryti taip, kad kolektyvinė sutartis galiotų tik LJS nariams.

Sąjunga išsilaiko iš surinktų stojamųjų ir nario mokesčių. Nors jos pajamos per dvejus metus buvo daugiau nei 2 mln. Lt, LJS gyvena labai taupiai.

Šiuo metu LJS turi 2543 narius. Į konferenciją išrinktas 51 delegatas, dalyvavo 46.

Išsamiau apie konferencijoje išsakytas mintis skaitykite priede „Prie jūros ir jūroje”.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.