Kaip kalbėti apie pinigus

Pinigai – gana delikati tema – tiek profesinėje srityje, tiek asmeniniame gyvenime. Tačiau ne visada jos galite išvengti, ypač darbe.

Pagal statistiką, įsidarbindami 57 proc. vyrų ir tik 7 moterų paprašo didesnio, nei jiems pasiūloma, uždarbio.

Vertas daugiau

Daugelis žmonių niekada neprašo didesnio atlyginimo, aukštesnių pareigų arba geresnių darbo sąlygų manydami, kad darbdavys pagalvos, jog jiems labiausiai rūpi uždarbis, o ne darbas. Tačiau nesiekdamas daugiau, darbuotojas psichologiškai sumenkina savo vertę, tarsi teigdamas: „Aš nepakankamai kvalifikuotas”, arba „Aš nesu tikras dėl savo sugebėjimų.”

Dirbti pusvelčiui kvaila, dar kvailiau – reikšti per dideles pretenzijas. Jūsų reikalavimai turi būti realūs: atsižvelkite į tai, kiek darbo rinkoje vertinami pretendentai, turintys panašią kvalifikaciją ir patirtį, taip pat pasverkite, kokios savybės jus išskiria iš jų.

Atėję į pirmąjį pokalbį dėl darbo, pirmiausiai aptarkite būsimų pareigų sąrašą ir karjeros perspektyvas. Tik tuomet pasiteiraukite apie užmokestį. Leiskite suprasti, kad materialus atlyginimas jums svarbus, tačiau jis ne prioritetas.

Jeigu įmonėje jau dirbate ne pirmus metus, turėkite galvoje: atlyginimas retai kada būna pakeliamas už gerą darbą. Todėl kai iš vadovybės sulaukiate pagyrimo ir jei užmokestis jau senokai nedidėjo (mažiausiai – metus), – pasikalbėkite šia tema su vadovu. Paklauskite, kodėl jūsų atlyginimas pastaruoju metu nekilo ir ką turėtumėte daryti, kad uždirbtumėte daugiau.

Kokių frazių reikėtų vengti?

„Džonas dirba mažiau už mane, bet jo atlyginimas toks pat kaip mano.”

Nelyginkite savęs su kitais darbuotojais. Kolegų darbų sąrašas ar pobūdis gali nesutapti. Kalbėkite tik apie savo asmeninius nuopelnus, geriausiai – naujausius.

„Man labai reikia pinigų.”

Jūsų materialinė padėtis yra jūsų asmeninė problema. Nepasakokite ašaringų istorijų. Pasidomėkite, ką turėtumėte daryti, kad gautumėte daugiau.

„Jeigu nepakelsite atlyginimo, – išeisiu kitur.”

Nekelkite savo bosui ultimatumų. Rezultatas veikiausiai bus jums nepalankus.

Kolegos

Atminkite: kolegos – dar ne draugai. Žinoma, tarp jų (ir netgi tarp vadovų) jūs galite turėti gerų draugų, tačiau darbo vietoje privalote tai pamiršti. Elkitės korektiškai ir oficialiai.

Įtraukti savo asmenines finansines bėdas į dalykinius santykius – neetiška. Nepatartina netgi skolintis ir skolinti pinigus kolegoms, ypač – dideles sumas.

Kai bendradarbis klausia jūsų, kokio dydžio premiją jūs gavote, kiek uždirba jūsų vyras arba iš kur gavote pinigų naujai mašinai, jūs, žinoma, galite viską apie save iškloti, tačiau nenustebkite, kai kolegos ims svarstyti, ar jūsų pajamos atitinka jūsų darbo apimtį.

Klientai

Finansiniai klausimai su žmonėmis, kurie jums moka arba kuriems mokate jūs, turi būti aptarti labai konkrečiai nuo pat pradžių. Geriausiai viską aptarti jau per pirmąsias derybas.

Dėl kainų ir tarifų sutarkite iš karto, venkite dviprasmiškų, neapibrėžtų frazių: „Apie tai pakalbėsime vėliau”, „Kaina jus tikrai tenkins”, „Pagyvensim – pamatysim” ir pan.

Būkite geranoriški, tačiau tvirti. Vesti finansines derybas – tai menas argumentuotai ginti savo pozicijas.

Verslo moterys vienijasi

„Netikėkite tais, kurie teigia, kad moteris neparems moters”, – sako 46 m. Andžela Breili, šių metų pradžioje tapusi didžiausios JAV medicinos draudimo kompanijos „WellPoint” generaline direktore.

Kompanijoje trečdalis darbuotojų – moterys. Dauguma jų palaikė Andželos kandidatūrą į šį postą.

Melani Hili, kompanijos „Procter & Gamble” padalinio „Global Health and Feminine Care” prezidentė, prisimena, kaip pagimdžiusi vaiką ji dirbo Meksikoje su vadovu, kuris „pradėdavo darbo dieną 6-7 ryto ir baigdavo 10-11 vakaro.” Ji pasiryžo paklausti, ką turi padaryti per artimiausią pusmetį, patikino tai atliksianti, tačiau pagal savo darbotvarkę. „Aš pasakiau, kad pradėsiu aštuntą ir išeisiu šeštą, ir priverčiau jį pažadėti, kad kitu metu nebūsiu įtraukiama į darbą.” Ir kai jos viršininkas tapo „Evian” kompanijos generaliniu direktoriumi Prancūzijoje, jis pakvietė ją dirbti kartu.

„Reikia leisti kitiems dirbti savaip ir tikėti jų sėkme, – sako Mišelė Koulman-Meis, kompanijos „Allstate” juridinės tarnybos vadovė. – Bet tai nereiškia, kad moterys turi numoti ranka į kritiką.”

Kartą Mišelė savo viršininkui pareiškė norinti būti vyriausiąja juriskonsulte ir išgirdo atsakymą: ji neturinti tam reikalingų įgūdžių. Moteris pasakoja labai nusiminusi, bet, apmąsčiusi jo žodžius, pripažino, kad jis teisus.

Po kelių mėnesių vadovas pakvietė ją pereiti su juo į kompaniją „Colgate-Palmolive” ir pažadėjo padėti įgyti patirties, būtinos vyriausiajam teisės konsultantui.

Merė Samons, kompanijos „Rite Aid” valdybos pirmininkė, prezidentė ir generalinė direktorė, pažymi, kad vyrai metų metais naudojosi pažintimis, kad vieni kitiems padėtų gauti darbą ir vietą valdyboje. Todėl tapusi „Rite Aid” vadove, ji pakvietė valdybon moterį. „Gerai, kai daugiau moterų dirba kartu. Tai padeda joms būti išklausytoms, kai jos turi ką pasakyti”, – teigia ji.

Merilė Sandberg, „Google” interneto prekybos bei operacijų viceprezidentė, kartą pakvietė pietų gabią darbuotoją, kuri laukėsi kūdikio, ir paragino ją tęsti karjerą. „Aš pasakiau jai, kad mes nenorime jos prarasti, ir įsivaizdavau, jog elgiuosi kaip labai gera vadovė bei globėja, – prisimena Sandberg. – Tačiau ji man atsakė: „Jeigu jūs norite rodyti gerą pavyzdį darbuotojams, liaukitės man siuntinėjusi darbinius laiškus tokiu vėlyvu metu arba bent jau brūkštelkite, kad atsakymo nelaukiate anksčiau nei šeštą ryto.”

Pagalvojusi viršininkė atsižvelgė į jos pastabą.