Prezidento kalba be ateities gairių

Šalies vadovo patarėjas Lauras Bielinis neatmeta galimybės, kad iki Naujųjų metų galime sulaukti ir daugiau prezidento Valdo Adamkaus kreipimųsi į tautą.

Po trečiadienio vakarą nuskambėjusio prezidento V.Adamkaus kreipimosi į Lietuvos žmones, šalies vadovo patarėjas L.Bielinis neatmeta galimybės, kad tokių kalbų gali būti ir daugiau. „Jeigu situacija keisis, įvyks dar kokių svarbių įvykių, neišvengiamai prezidentas dar šiais metais turės kreiptis į tautą”, – kalbėdamas su LŽ pabrėžė patarėjas.

Neslėpė nerimo

Kaip žinoma, šalies vadovas viešojoje kalboje aiškino, kas paskatino jį pasirašyti visą laiką kritikuotą ateinančių metų valstybės biudžeto projektą, taip pat leido suprasti asmeniškai neparemsiąs politikų raginimų kartu apsispręsti dėl pirmalaikių Seimo rinkimų.

„Prezidento veto jau nieko nepakeistų”, – kalbėdamas apie biudžetą, pabrėžė prezidentas.

V.Adamkus taip pat nerimavo dėl vis aktyvėjančios būsimųjų Seimo rinkimų kampanijos, kuri trukdo spręsti esminius valstybės klausimus. „Neatsitiktinai viešojoje erdvėje vyravo nuoseklios pastangos nevykėliais, kenkėjais, netgi išdavikais vadinti Lietuvos diplomatus, specialiųjų tarnybų darbuotojus, kariškius. Septynioliktaisiais mūsų nepriklausomybės metais su nauja jėga kylama į nebeesančios KGB bendradarbių medžioklę, praeityje randama politikų ryšių su teroristinėmis organizacijomis”, – sakė prezidentas.

Šalies vadovo teigimu, ypač didelį susirūpinimą kelia pastarosiomis savaitėmis sustiprėjęs politinis spaudimas visoms nacionalinio saugumo institucijoms. „Nemotyvuotos kritikos ir politinių ambicijų kaina gali būti labai didelė. Tai – prarastas valstybės stabilumas, žlugęs pasitikėjimas savo išugdytais pareigūnais”, – aiškino jis.

„Tikiuosi, kad šios kadencijos Seimas savo ateities egzaminą išlaikys ir neprašys prezidento pagalbos jį paleisti. Nesileisiu įtraukiamas į tuščias diskusijas, nepalaikysiu populistinių kaltinimų ir reikalausiu atsakomybės visa prezidento galia, kurią man suteikia Konstitucija”, – tvirtino šalies vadovas.

Pasigedo gairių

Kaip pažymėjo politologas Vytautas Radžvilas, motyvai, kurie paskatino prezidentą sakyti šią kalbą, nėra labai aiškūs. „Matyt, svarbiausia priežastis – kai kurių politinių jėgų kalbos, kad būtina rengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Turint omenyje, kad tai yra daugiau kalbos ir grasinimai, o ne tikrovė, gana sunku suprasti, kodėl prezidentas kalba apie esminį Lietuvos politinio gyvenimo destabilizavimą arba to grėsmę”, – pabrėžė V.Radžvilas.

Pasak jo, šalies vadovo komentarus galėjo paskatinti ir noras atrodyti aktyvesniam Lietuvos politiniame gyvenime, o tiesioginė paskata sakyti kalbą galėjusi būti konservatorių šalies vadovui išsakytas siūlymas paleisti Seimą.

„Kalbant apie pačią kalbą, manau, tai nebuvo labai apgalvotas ir vykęs prezidento žingsnis, nes iš esmės vis dėlto nepasakyta nieko naujo ir net nieko esminio”, – svarstė politologas.

Tai, kad prezidento kalba – anksčiau išsakytų pasvarstymų sintezė, mano ir apžvalgininkas, portalo „bernardinai.lt” redaktorius Andrius Navickas. „Jau tampa tradicija, kad prezidentas išreiškia susirūpinimą, kalba lyg stebėtojas, išsako daugybę keistų užuominų ir pakartoja, kad iš esmės neturi jokių galių”, – pabrėžė jis.

Apžvalgininko manymu, šalies vadovo aiškinimai, kodėl jis pasirašė biudžetą, tarsi ir buvo pagrindas sakyti kalbą. Lyg ir nurodoma, kad prezidentas pripažįsta pats gyvenantis jo kritikuojamoje sistemoje ir veikiantis pagal tas pačias taisykles. „Tolesni prezidento samprotavimai apie kilusius skandalus, liustraciją, pirmalaikius Seimo rinkimus labiau primena prašymą: „Netrukdykite man gyventi, o mistinio valstybės stabilumo dėlei palikime viską kaip yra.” Viena vertus prezidentas pareiškia, kad iš esmės viskas valstybėje labai blogai, kita – jis tarsi bando vis pakartoti, kad nereikia judinti esminių dalykų”, – kalbėjo A.Navickas.

V.Muntianas pritaria
Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas pripažįsta, kad šalies vadovas akcentavo ir pagrindines Seimo darbo negeroves. „Prezidento kalba – labai rimtas susirūpinimas dėl dabartinės Lietuvos situacijos, dėl valstybės institucijų veiklos. Tas rūpestis pakankamai pagrįstas. Sutinku, kad ne kartą Seimo dėmesys buvo sukoncentruotas į skandalingus klausimus, ir neliko laiko spręsti esminių problemų, numatytų nagrinėti per rudens sesiją”, – pripažino jis.

Seimo pirmininkui antrino ir jo pavaduotojas, socialdemokratų partijos vicepirmininkas Česlovas Juršėnas. „Prezidentas bendrai įvertino padėtį, taip pat pasiūlė susitelkti ir dirbti”, – pažymėjo Č.Juršėnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius įsitikinęs, kad prezidentas, eilinį kartą išsakęs neigiamą požiūrį į Valstybės saugumo departamento (VSD) skandalo parlamentinį tyrimą, greičiausiai nebuvo išsamiai informuotas. „Padėtį valstybėje gali išbalansuoti labai padidėjusi susiformavusio klano, papirkinėjančio valdžias, kompromituojančio nemažą dalį Seimo, įtaka. Jei prezidentas informuotas kitaip, man darosi baisu, nes signalas pasiunčiamas klano atstovams – veikite, vyrai, jūsų niekas neturi teisės kontroliuoti ir barti”, – pažymėjo parlamentaras.