Senųjų deputatų krėslų ir tribūnos, tuometinio gobeleno buvusioje parlamento posėdžių salėje neliks. Salės likimą svarstanti darbo grupė apsisprendė sukurti pigiau kainuojančią autentiką.
Seimo valdyba dar liepos mėnesį sudarė darbo grupę Kovo 11-osios vardu pavadintos buvusios Seimo posėdžių salės naudojimo koncepcijai parengti. Projektas turėjo būti pateiktas valdybai prieš kelias savaites, tačiau jis neparengtas iki šiol. Nors tikimasi atiduoti iki Naujųjų metų.
Darbo grupei vadovaujantis kruopštusis Seimo pirmininko pirmasis
pavaduotojas Česlovas Juršėnas LŽ sakė, kad darbai užtruko, nes buvo daug ginčijamasi ir svarstoma, kaip tinkamiausiai įamžinti šios salės reikšmę. Grupė apsistojo ties siūlymu į buvusią parlamento posėdžių salę sugrąžinti dešimtojo dešimtmečio pradžios autentiką. Tačiau tokią, kuri būtų „įkandama”.
Nori senųjų kėdžių
Vienos darbo grupės narių Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentės Birutės Valionytės nuomone, į salę reikėtų grąžinti kuo daugiau anuometinės autentikos. Ji norėtų, kad atgal sugrįžtų anksčiau kabėjusi valstybės vėliava, tribūna, taip pat senieji deputatų krėslai. Signatarės nuomone, prie kiekvieno jų galėtų būti pastatytos specialios lentelės, o ant jų užrašytas ten sėdėjusio Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputato vardas ir pavardė. Darbo grupės narė taip pat pageidautų, kad senieji krėslai būtų pervilkti tuo laikotarpiu pagamintu gobelenu. „Viską galima padaryti nesuardant to, kas dabar ten yra. Salė išliktų funkcionali konferencijoms ir kitiems renginiams”, – tvirtino B.Valionytė.
Darbo grupė jau patikėjo kanceliarijai išsiaiškinti, kiek visa tai galėtų kainuoti. Tačiau B.Valionytė įsitikinusi, kad istorinei salei nereikėtų gailėti lėšų. „Jeigu reikia kokių 100 tūkst. litų, ar jie, ar mūsų istorija vertingesnė?” – klausė signatarė.
Kliuvo įranga ir stiklai
Pasak Č.Juršėno, daugiausia ginčų tarp grupės narių sukėlė svarstymai dėl autentiškumo lygio. Diskusijos apie tai nuvedė net prie kraštutinumų.
Iš pradžių kai kurie grupės nariai siūlė išmontuoti dabar stovinčias kėdes ir išdėstyti jas taip, kaip buvo priimant Nepriklausomybės Aktą. Kai kuriems užkliuvo įstiklinti trečio aukšto langai ir elektroninė balsavimo įranga. Su specialistais buvo aiškinamasi ir dėl to, ar dar galima rasti tų metų gobeleno. Mat kai kurie grupės nariai autentišku audiniu norėjo pervilkti senus deputatų krėslus. „Specialistai atsakė, kad tuomet buvusių audeklų neatkurs. Salė bus autentiška, tačiau taip, kaip buvo anuomet, nepadarysime”, – LŽ teigė Č.Juršėnas.
Paaukos ir fojė
Galiausiai apsispręsta autentišką aplinką sukurti mažiausiomis išlaidomis. Istorinę aplinką ir tai, ko jau nebeįmanoma sugrąžinti, vaizduos buvusioje posėdžių salėje sumontuotas specialus maketas. „Jis tiksliai atspindės 1990 metų Kovo 11-ąją. Makete planuojama nurodyti, kur sėdėjo prezidiumas, deputatų vietas”, – pasakojo Č.Juršėnas.
Salėje taip pat ketinama įrengti stacionarų projektorių ir rodyti dokumentinius to laikotarpio kadrus.
Kovo 11-ajai žadama paaukoti ir Seimo pirmųjų rūmų fojė bei antro aukšto sienas. Čia norima sukabinti Nepriklausomybės Akto signatarų portretus.
Č.Juršėnas teigė, jog dar nesuskaičiuota, kiek visi šie pakeitimai galėtų atsieiti. Tačiau jis įsitikinęs, kad suma Seimui nebus per didelė. „Neskaičiavome, bet specialus maketas ir keli pataisymai daug nekainuos”, – mano parlamento vicepirmininkas.
Ribotos galimybės
Prie salės naudojimo koncepcijos taip pat dirbantis Seimo kancleris Gintautas Vilkelis norėtų, kad Kovo 11-osios salė išliktų funkcionali. „Negalime jos uždaryti ir padaryti kaip kokį muziejų”, – įsitikinęs G.Vilkelis.
Pasak Seimo kanclerio, kelis mėnesius nenaudojamoje buvusioje parlamento posėdžių salėje jau dabar suplanuoti keli iškilmingi renginiai. „Ten žadame surengti Sausio 13-osios minėjimą, iškilmingą posėdį Kovo 11-osios proga. Norėtųsi, kad salė ir vėliau būtų naudojama panašiems tikslams bei įsimintiniems renginiams”, – LŽ aiškino G.Vilkelis. Anot jo, salė ir toliau liktų atvira paprastiems lankytojams. Tokių Kovo 11-osios salėje apsilanko apie kelias dešimtis tūkstančių.
Seimo kancleris pripažino, kad didžiausia kliūtis, trukdanti atkurti autentišką dešimtojo dešimtmečio pradžios aplinką, – lėšų stygius. „Mūsų galimybės ribotos. Atkurti autentišką aplinką su gobelenais, baldais ir kitais dalykais kainuotų milžiniškus pinigus. Be to, kyla klausimas, ar tai būtų tikslinga. Todėl mes pasisakytume už mažesnio masto ekspoziciją – to meto paveikslus, nuotraukas ar dokumentinius kadrus”, – kalbėjo jis.