Nandzingo mieste Kinijai minint 70-ąsias Japonijos surengtų žudynių metines kaukė sirenos, bet buvo ir ženklų, kad šalis nori žiūrėti pirmyn.
Tūkstančiai liūdinčių ir ašarojančių žmonių suplūdo prie Nandzingo žudynių memorialo, skirto paminėti tuos tautiečius, kuriuos per šio rytų Kinijos miesto okupaciją, prasidėjusią 1937 metų gruodžio 13-ąją, nužudė japonai.
Kinijos valstybiniai laikraščiai taip pat buvo pilni publikacijų apie šias žudynėms, kurių metu, Kinijos manymu, tuometinėje šalies sostinėje Nandzinge buvo išžudyta 300 tūkst. žmonių.
Atminimo ceremonijoje dalyvavo ir 75 metų Shi Xiuqin (Ši Siučin), kuri per šias skerdynes liko gyva ir teigė vis dar prisimenanti siaubingus laikus.
„Kai atėjo japonų kariai, buvo baisu. Mačiau, kaip jie peiliais išskrosdavo žmones nuo galvos iki juosmens”, – pasakojo ji drebančiu balsu.
Šios metinės sutapo su Kinijos ir Japonijos santykių atšilimu ir atrodo, kad Pekinas, kalbėdamas apie praeitį, prislopino piktą retoriką.
Į dangų pakilus taiką simbolizuojantiems baltiems balandžiams, pareigūnai per ceremoniją, kuria iš naujo buvo atidaryta praplėsta memorialo ekspozicija, stengėsi vengti priešpriešą kurstančių kalbų, kurios buvo girdimos per abiejų šalių santykių atšalimą nuo 2002 iki 2006 metų.
Kinija, per Antrąjį pasaulinį karą praradusi daugybę žmonių gyvybių, visada tramdė pyktį dėl Japonijos praeities veiksmų, kurį dar labiau didindavo tai, kad salų šalis, kitaip nei Vokietija, niekada nemėgino atitaisyti savo klaidų.
Kinija kraujo praliejimą Nandzinge lygina su Holokaustu, kurį vykdė nacistinė Vokietija.
Japonija atsiprašė dėl karo žiaurumų Nandzinge ir kitose Azijos vietose, bet Kinojoje vis dar tebeverda tramdomas pyktis, kuris anksčiau virsdavo pavojingais antijaponiškais nacionalizmo protrūkiais.