Lisabonoje ketvirtadienį 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderiai pasirašė istorinę bloko Reformų sutartį, kuri, kaip tikimasi, pagyvins sprendimų priėmimą po kelerių metų ginčijimosi, kokias galias reikėtų deleguoti Sąjungai.
„Istorija prisimins šią dieną, kaip akimirką, kai buvo atverti nauji vilties keliai Europos sutarties link”, – kreipdamasis į susirinkusius lyderius ir svečius sakė Portugalijos premjeras Jose Socratesas (Žozė Sokratišas).
Jis pabrėžė, kad sutartis, kuri pakeičia planuotą, bet prancūzų ir olandų 2005 metais per referendumus atmestą ES konstituciją, nėra jokia grėsmė valstybių narių nacionaliniam suverenumui.
Lisabonos sutartis buvo suderinta tik po ilgų ir dažnai piktokų derybų tarp didesnės integracijos šalininkų ir priešininkų.
Be to, ir dabartiniai pokyčiai susilauks euroskeptiškosios opozicijos, kai sutartį svarstys ES narių parlamentai, turintys ją ratifikuoti. Airija šiuo klausimu rengs referendumą.
„(Pasirašydama” Lisabonos sutartį Europa galutinai įveikė politinę ir institucinę aklavietę, kuri pastaraisiais metais ribojo jos gebėjimą veikti”, – sakė J.Socratesas.
„Europos projektas nepašalina ir nesumažina nacionalinio identiškumo”, – pabrėžė jis.
ES Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) sakė, kad „išplėsta Europos Sąjunga suteikia mums naują ekonominę, politinę ir strateginę dimensiją… Ši dimensija stiprina kiekvieną valstybę narę. Ji daro susivienijusią margąją Europą geriau pasirengusią siekti savo interesų ir vertybių pasaulyje”.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brownas (Gordonas Braunas) buvo ryški išimtis per sutarties pasirašymo ceremoniją Lisabonos Šv.Jeronimo vienuolyne. Tuo metu, kai jo ES šalių kolegos pasirašinėjo daugiau nei 250 puslapių dokumentą Lisabonoje, jis pasirodė britų parlamento komitete Londone.
Jo nedalyvavimas viešoje Europos vienybės šventėje sužadino kaltinimus Britanijai, jog ši yra abejinga Europai.
G.Brownas atmetė tokius kaltinimus: „Manau, kad jūs suprasite per debatus apie globalią Europą, jog mes pirmaujame”, – sakė jis interviu dienraščiui „The Times”.
Į Lisaboną jis neatvyko, oficialiai paskelbus – dėl užimtos dienotvarkės. Didžiajai Britanijai ceremonijoje atstovavo užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas (Deividas Milibandas).
Po sutarties pasirašymo Lisabonoje visos 27 Bendrijos narės per vienus metus turės ją ratifikuoti, kad ji, kaip ir planuota, įsigaliotų 2009 metų sausį.
Daugelis ES šalių, įskaitant Prancūziją ir Nyderlandus, yra sakiusios, kad referendumų rengti nereikės. Dauguma narių sieks sutartį ratifikuoti parlamentuose.
Danijos premjeras Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas), kuris taip pat labai nori išvengti referendumo, neseniai pasakė taip: „Aš matau labai aiškų skirtumą tarp sutarties dėl Europos konstitucijos, kuriai dėl suverenumo perdavimo reikėjo referendumo, ir šios reformuotos sutarties”.
Tik Airija yra konstituciškai įpareigota pateikti šį klausimą balsavimui, o jos premjeras Bertie Ahernas (Bertis Ahernas) sakė, jog norėtų, kad jis įvyktų gegužę ar birželį.
Net tos šalys, kurios svarstė galimybes organizuoti referendumus ir kuriose rezultatu „Taip” beveik neabejojama, pavyzdžiui, Lenkija, buvo įtikintos to nedaryti, kad nebūtų atverta Pandoros skrynia kitose bloko vietose.
Kad būtų išvengta referendumo Didžiojoje Britanijoje, Londonui buvo suteiktos svarbios išimtys užsienio politikos, darbo teisių, bendrosios teisės, mokesčių ir socialinio saugumo srityse.
Tačiau lobistų grupės, tokios kaip britų kampanija „I want a referendum” („Aš noriu referendumo”), teigia, kad naujajame tekste yra 94 proc. senojo.
Tiems, kurie keliose ES šalyse triukšmingai reikalauja referendumo, teisingai skamba atmestos Europos konstitucijos „tėvo” Valery Giscard’o d’Estaing’o (Valeri Žiskaro d’Esteno) žodžiai, kad teisės ekspertai „paėmė pradinį konstitucijos projektą, suskaldė jį į atskirus elementus, o tada po vieną prijungė juos prie egzistuojančių sutarčių”.
Penktadienį ES valstybių ir vyriausybių vadovai turi susirinkti Briuselyje į eilinį viršūnių susitikimą.
Kad apramintų kritikus, kurie smerkia papildomą atmosferos taršą anglies dvideginiu dėl skraidymo į Lisaboną, Briuselį ir atgal namo, kai kurie ES lyderiai nusprendė skraidyti drauge.